Tarpukario Lietuvos patrioto Juozo Tomkaus kapo Kaune žurnalistinės paieškos

Prof. Aleksandras VITKUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Lietuvos valstybės atkūrimo trisdešimt ketvirtųjų metinių išvakarėse norime atskleisti užmiršto drąsaus  tarpukario karinio ir politinio veikėjo, žurnalisto Juozo Tomkaus gyvenimą. Tik šiemet sukakus 101 metams nuo Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos, išeivijos šaulio Ernesto Lukoševičiaus buvo prisimintas vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų.

 

  Gimęs 1896-siais Raseinių valsčiuje, Juozas Tomkus, prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, 1915 metais buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Vilniaus karinę mokyklą, kuri tuo metu buvo veikė Poltavoje. Dalyvavo kovose su vokiečiais ir austrais Rumunijos fronte, Karpatuose  apdovanotas už narsą,

Rusijoje prasidėjus bolševikiniam perversmui, J.Tomkus tarnavo lietuvių batalione Vitebske, su atamano Aleksandro Dutovo armija kovėsi su bolševikais. 1919 metais kartu su kitais formavo pirmą atskirąjį lietuvių batalioną, pavadintą Vytauto Didžiojo vardu. Už tarnybą Rusijos imperijos kariuomenėje lietuvis buvo apdovanotas Šv. Anos ir Šv. Stanislovo ordinais.

Įkūrus Nepriklausomą Lietuvą, dalis lietuvių grįžo gimtinėn. Kaip diplomatinis kurjeris Juozas Tokmus  1921 metais buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Suteikus kapitono laipsnį, paskiriamas žvalgų dalies karininku ypatingiems reikalams,  1923 metais tapo žvalgų dalies viršininku.

Lemiamos reikšmės jam turėjo susitikimas su būsimu Ypatingosios paskirties rinktinės vadu Jonu Polovinsku-Budriu, kuris tuo metu tarnavo Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyriuje, buvo Kontržvalgybos dalies viršininku. Jis rinko Mažosios Lietuvos savanorius ir rengėsi Klaipėdos krašto sukilimui, nes susiklostė nepriimtina padėtis – Prancūzija siekė įgyvendinti Lenkijos siūlomą Klaipėdos laisvosios valstybės (vokiškai Freistaat) idėją, kuriai pritarė ir provokiška Klaipėdos krašto Direktorija.

Tuo metu Klaipdedoje buvo dislokuotas prancūzų dalinys vadovaujamas komisaro G. Petisnė ir prancūzų dalinio vado majoro H. Thibaut. 1923 metais lietuvių pasiuntiniai įteikė jam raštą, pasirašytą Budrio, Mažosios Lietuvos savanorių kariuomenės vado ir Okso (Juozo Tomkaus slapyvardė), kad sukilėlių veiksmai nukreipti prieš vokiečių direktoriją, o ne prieš prancūzus.

1941-ųjų sausio 15-ąją Mažosios Lietuvos savanoriai užėmė Klaipėdą ir pergalingai baigė Klaipėdos krašto sukilimą. Kai sausio 16-ąją prancūzams į pagalbą atskubėjo lenkų karo laivas Komendant Pilsudski, jam teko grįžti, nes įsigaliojo paliaubos.

Po sėkmingų kovų Klaipėdos krašte kapitonas Juozas Tomkus sugrįžo į Kauną. 1923 metais jis paskiriamas į Generalinio štabo 3-jį operacijų skyrių, suteikiamas majoro laipsnis. 1926 metais buvo perkeltas į Karo mokslo valdybą. Tuo metu buvo išleista J. Tomkaus iš anglų kalbos versta Ferdinando Tuohy knyga „Špionažo paslaptys Didžiojo karo metu: 1914–1918 m.“, jo patriotines paskaitas transliavo Kauno radijas,  daug rašė kariuomenės švietimo, mokymo, auklėjimo klausimais. Buvo paskirtas savaitraščio „Karys“ redaktoriumi, tačiau pačiam prašant išėjo į pėstininkų karininkų atsargą.

1926 metais įstojo į Lietuvos Šaulių sąjungą. Vytauto Didžiojo universitete baigęs Teisių fakultetą, bendradarbiavo leidiniuose ,, Karys”, ,,Akademikas”, „Lietuvos aidas“, „Kardas“, „Trimitas“, „Vairas“, „Židinys“.

Prasidėjus sovietinei okupacijai J.Tomkus  nesiruošė trauktis, nes žinojo savo pareigą tarnauti Lietuvai. Sovietų pakalikai pradėjo persekioti patriotiškai nusiteikusius valstybės tarnautojus. Į nepageidaujamų  šaulių, voldemarininkų partijos narių sąrašą saugumietis komunistas Icikas Dembo įrašė ir Juozą. 1940-ųjų liepos 10-ąją, atlikus kratą  J.Tomkaus namuose, jis buvo suimtas ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime A. Mickevičiaus gatvėje, o liepos 12-ąją – nužudytas 139-joje kameroje.

Velionio Juozo Tomkaus palaikai buvo paslėpti  VDU Medicinos fakulteto Anatomikume.  Pasikeitus aplinkybėms, Antrojo pasaulinio karo pradžioje, buvo pašarvoti Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir 1941 metų  spalio 6-ąją, lydint tūkstantinei kauniečių miniai, palaidoti Senose kapinėse, karo lakūnų sklype. Našlė Valentina Tomkienė su vaikais Mindaugu ir Liucija pasitraukė iš Tėvynės ir  emigravo į JAV.

Naikinant Karmelitų kapines, Juozo Tomkaus palaikai perlaidoti Šančiuose ir iki šiol nežinoma, kas rūpinosi perlaidojimu, kur yra jo kapas. Kaune suburta istorijos paieškos grupė (vadas šaulys Gintautas Tamulaitis), kurios tikslas – atsakyti į svarbiausius klausimus.

Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms skirtame paminkle tarp 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų, įrašyta ir Juozo Tomkaus pavardė.

Kreipiamės į visus, turinčius bet kokią informaciją apie Juozą Tomkų ir jo kapavietę, prašome pranešti šio straipsnio autoriui Aleksandrui tel. (+370) 686 33591).