Vidas Mačiulis, LŽS Kauno skyriaus pirmininkas
Susitikęs Kaune Lietuvos Seimo narį, buvau lengvai ,,nokautuotas“ jo klausimo: ,,Kodėl tylite ir neginate savo Vidmanto Valiušaičio?“ Suskubau atsakyti – jis jau ne kaunietis, antras dešimtmetis gyvena ir dirba sostinėje. Vilniaus skyrius, kartu su LŽS valdyba turėjo pasidomėti ir pradėti savo tyrimą. Klausimas vienas, kodėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacijos politikos ir analitikos departamento vyriausiasis tyrėjas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Vidmantas Valiušaitis atleistas iš darbo, kuriame triūsė daugiau kaip septynerius metus. Panaikinus buvusį etatą, taip pasielgta su puikiu istoriku, žurnalistu, dr.Vinco Kudirkos premijos laureatu, kuris yra vertingų knygų autorius.
Daug metų žurnalistai gyveno ir dirbo pagal posakį ,,skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas“, juo labiau, jeigu nešauki ir neprašai pagalbos, o šalia – ,,akli ir kurti”… Tačiau pastaraisiais metais LŽS narių vilniečių Jolantos Mažylės, Virginijaus Savukyno ir klaipėdietės Jolantos Beniušytės istorijos nuteikė optimistiškai. Kai juos reikėjo ginti nuo kolegų išpuolių, tai buvo svarstoma Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos posėdžiuose, ir kolegos apginti. Tiesa, visi jie oficialiai buvo prašę padėti.
Nežinau, ar Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys V.Valiušaitis kreipėsi į mūsų bendruomenę, tačiau nuo rugpjūčio 23-osios socialiniuose tinkluose matau tik įvairių organizacijų, bet ne mūsų gildijos žmonių, mintis, palaikančias talentingą, darbštų, principingą žurnalistą. Jeigu neskaitėte, susipažinkite: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/vytautas-landsbergis-reorganizacijos-18-2281530
Iš Lietuvos Seimo valdančiosios daugumos atstovo supratau, kad grupė parlamentarų jau kreipėsi į Lietuvos kultūros ministrą dėl susidariusios padėties Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje. Žinau, kai kurie vadovai nenori, kad pavaldiniai už juos būtų protingesni, turėtų savo nuomonę, ją apgintų. Neabejoju, kad Vidmantas Valiušaitis ,,nepaskęs” vilniečių knygų šeimininkų jūroje, nes gyvename ne tik demokratinėje, bet ir teisinėje valstybėje. Žinoma, sunku vienam kovoti su tokiais vėjo malūnais, kai kolegos tyli arba akyse užjaučia, o širdyje – ,,taip jam ir reikia”…
Toks dabar jau gyvenimas, kiekvienas tik savimi rūpinasi? Kokia jūsų nuomonė, kolegos?..
Vladimiro Beresniovo (Vlaber) piešiniai
