Panevėžio entuaziastai sukūrė dokumentinį fimą apie mieste 1938-tais įvykusią tragediją – Vyties kavalieriaus Kazio Kubiliaus šeimos savižudybę. Labai tikiu, kad tyrėjai surado kokių nors nežinomų dokumentų ir dėl to jo net nematęs, sveikinu. Labai gerai, kai į tiesą einama skirtingais keliais.
Man šis žmogus, vienas iš mano knygų herojų, kito Vyties kavalieriaus Stasio Kubiliaus brolis ir fronte buvęs artimas būsimo ministro Juozo Urbšio bičiulis, tarsi buvo visų įmanomų talentų samplaika ir kartu – visų neigiamų būdo savybių kratinys. Už narsą kovose prieš bolševikus ir lenkus apdovanotas Vyties kryžiumi. Kaip karo valdininkas tarnavo Generaliniame štabe, Lietuvo pasiuntinybėje Berlyne. Grįžęs gyveno Klaipėdoje, paskirtas Panevėžio apskrities vyr.agronomu. Buvo linkęs į meną, studijavo dainavimą, giedojo Panevėžio bažnyčioje ir operetėse. Klaipėdoje vedė turtingų žydų pirklių dukrą, ir tada šeima sužinojo apie milžiniškas Kazio skolas. Pradžioje uošviai jas padengė, bet nauja suma išaugo iki 22 tūkstančių litų – jie buvo paimti iš valdiškos kasos.
Tada Vyties kavalierius priėmė sprendimą: 5-mečiui sūnui Arvydui suleido mirtiną morfijaus dozę, žmoną Eleną nušovė ir pats nusišovė.
Kaip draugavusiam su vyskupu K.Paltaroku, kad ir savižudžius, leido laidoti senosiose Panevėžio kapinėse. Dabar madinga surasti kokią politinę priežastį: neva nerimas ėmė dėl nacių agresyvumo ir žmonos likimo. Galbūt, priežastis paprastesnė. Todėl sveikinu filmo kūrėjus – šioje srityje dar daug yra daryti. Paieškose ir diskusijoje gimsta tiesa.