Ne tik mirusieji mūsų gimtinėje yra kaltinami už viską, ką tik sumano patriotiškai nusiteikę mūsų tautiečiai. Vieni tam pritaria, kiti – prieštarauja, treti – gūščioja pečiais: ,,Yra kaip yra“? Istorija įvertins visus, net ir tuos, kurie dabar savo darbais ir visuomenine veikla yra gerbiami, bet pasiryžo balotiruotis į Lietuvos Seimą. Ir už tokią ,,nuodėmę” jau ,,kalami prie kryžiaus“…
Buvęs ilgametis Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos puikus vadovas Danas Arlauskas, nuolat kviečiamas į radijo ir televizijos laidas, kuriose ne tik objektyviai ir kritiškai vertino mūsų šalies problemas, bet ir pateikė daug racionalių pasiūlymų, nusprendė balotiruotis kandidatu į Lietuvos Seimą, ir tapo jau šiandieninės Lietuvos ,,nusikaltėliu“. Apie tai mūsų didžioji žiniasklaida nerašo, nors tai aktualu, todėl pateikiame socialiniuose tinkluose paties Dano Arlausko, prieš daugel metų dirbusio Lietuvos žurnalistų sąjungoje, vadovavusio ,,Žinių radijui“, išplatintą faktą: Vyriausioji rinkiminė komisija jį pašalino iš Taikos koalicijos sąrašo…
,, Aš, Danas Arlauskas, dirbau KGB ir to niekada neslėpiau. Tą nurodžiau ir VRK. Niekada nebendradarbiavau su KGB, nes nebuvau jo agentu, patikėtiniu ar rezervo karininku.
Trumpai apie save. 1989 m. gruodžio 30 d. ,,Tiesos” laikraščio pirmame puslapyje išspausdintas nedidelis pranešimas sukrėtė tuometinę KGB vadovybę ir nudžiugino jau bundančią visuomenės dalį. Tas pranešimas skelbė, kad atskilusi grupė KGB darbuotojų nebesieja savęs su TSRS komunistų partija ir palaiko M.Brazausko, vėliau tapusio pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentu, politinį kursą. Minėtą pranešimą, kuriuo iniciatoriumi buvau aš, pasirašė iš viso 38 KGB darbuotojai, šiuo savo žingsniu praktiškai sustabdę KGB veiklą Lietuvoje. Iki nepriklausomybės paskelbimo dar buvo likę 3 mėnesiai. Spėju, kad dėl šios mano iniciatyvos 1990 m. birželio mėn. buvau paskirtas Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Mečio Laurinkaus pavaduotoju. O tų pačių metų rugpjūčio mėnesį savo pašto dėžutėje radau voką, kuriame KGB „Karininkų sąjungos“ susirinkimo, įvykusio 1990 08 23, nutarimu aš ir dar du buvę bendradarbiai, nuteisiami mirties bausme už priesaikos sulaužymą ir perėjimą į priešo pusę (tą nutarimą tebeturiu). Tas jų nutarimas, manau, liko neįvykdytas tik todėl, kad imperinėms jėgoms nepavyko įgyvendinti savo planų tiek Lietuvoje 1991 m. sausio 13-ąją, tiek Rugpjūčio pučo Maskvoje metu (prisiminkime, tuo metu Lietuvoje dar buvo sovietų kariuomenė). Tuokart atsilaikėme. Bet pasauliui pripažinus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo vidaus pasistumdymai, kas valdys Valstybės saugumo departamentą (VSD). Įvyko reorganizacija, atskratant pirmųjų VDS kūrėjų, tame tarpe ir manęs, nes konkretūs, tuomet sprendimų teisę turėję politikai, suabejojo mūsų, nesutikusių tenkinti jų asmeninių interesų, lojalumu.
Praėjus daugiau kaip 30 metų viskas kartojasi. Tie patys prokonservatoriškai nusiteikę asmenys, nieko naujo nesugalvodami dėl ribotų vaizduotės gebėjimų, pasibalnojo tą pati baimės arkliuką – KGB. Tai yra tipiškas kgbistinio mąstymo ir bendradarbiavimo su KGB būdas. Tik dabar toks politinių veikėjų veiklos metodas yra žymiai pavojingesnis valstybei, negu tais 1991 metais, kuomet tokie ir panašūs veikėjai siekė užvaldyti VSD. Povojingesnis todėl, nes kėsinamasi uzurpuoti valstybės pamatus – rinkimų teisę. Jų noras, ieškant nesamų įrodymų, pašalinti mane iš Taikos koalicijos sąrašo, tai yra pats tikriausias įrodymas. “
P.S. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 27-ąją paskelbė, kad „Taikos koalicijos“ atstovas Danukas Arlauskas pagrįstai buvo pašalintas iš kandidatų sąrašų spalį vyksiančiuose rinkimuose į Seimą.
Nuotraukoje: 1990 m. liepos 25 d. (Nr.45) „Lietuvos aide“ paskelbta Martyno Vidzbelio nuotrauka prie interviu „Dešimt klausimų Lietuvos saugumui“.