Dalia Poškienė, LŽS Kauno apskr. sk. valdybos narė
Ošia, žaliuoja ąžuolų giraitė prie automagistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Iš paukščio skrydžio matyti beveik pusės kilometro ilgį užimantis kalninėmis pušimis pasodintas žodis „Žalgiris”. Išaugo subujojo tuomet sodintos mažos pušelės.
Jau 36 metai, kai parkas gerų žmonių valia klesti. Jo istoriją kūrėjų ir organizatorių indėlį mena Pasaulio lietuvių centro išleista knyga „Žalgirio pergalės parkas” kurioje išsamiai aprašyta šio parko istorija. Minint 580-ąsias istorinio Žalgirio mūšio metines, pagerbta 1410 m. liepos 15–16 d. jungtinės lietuvių lenkų ir kitų Europos kariuomenių pergalė prieš Kryžiuočių ordiną. Pasodinta 580 raudonlapių ąžuolų. Parke rikiuojasi 13 stogastulpių, bylojančių apie žymiausius Žalgirio mūšio karžygius. Skulptūrų galerijoje po atviru dangum – stogastulpiai ir koplytstulpiai, kuriuos išdrožė Lietuvos tautodailininkai Adolfas Teresius, Ričardas Gaška ir Algimantas Sakalauskas organizuotame plenere Babtų miestelyje. Parko teritorija užima 14.1 ha ploto. 10 hektarų plote pasodinta raudonlapių ąžuolų, maumedžių, eglaičių. 2018 metais pasodinta. ąžuolų alėja Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarams, pastaraisiais metais – Ukrainos taikos ir laisvės gynėjams, skulptūrinė kompozicija ant Mindaugo kalvos skirta Karaliui Mindaugui, žmonai Mortai ir jų sūnui Vaišvilkui. Autorius – Algimantas Sakalauskas.
2020 metais klubo „Žalgirio pergalės parkas“ narių ir visuomenininkų dėka pastatytas 12 tonų paminklinis akmuo su dviem kalavijais viršuje ir užrašu „1410 m. Žalgirio pergalėi atminti“. Paminklo mecenatas, klubo valdybos narys, šaulys, UAB „Hidraulinės sistemos“ savininkas Juozas Klimkevičius. Akmenį padovanojo šaulys Robertas Galeckas, techninę paramą teikė ir Kauno rajono ūkininkas Juozas Staliūnas.
Su Lietuvos vardu čia giedoti Tautišką giesmę buriasi ne tik klubo nariai bet ir aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojai, Babtų ir Panevėžiuko bendruomenių atstovai, savanoriai. Pamėgta ir bendrijos „Esatis“ renginių vieta.
Minint Žalgirio mūšio pergalės dieną rengiama tradicinė šventė. Nepailstantys klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis, prof. Aleksandras Vitkus, valdybos nariai Julija Iskevičienė, Arnoldas Mišauskas nuo ankstaus pavasario rūpinosi šventės organizavimu. Pasitelkti partneriai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, XXVII Knygos mėgėjų draugija, Lietuvos šaulių sąjunga. Nežaliuotų gražiai nušienautos pievos, nebūtų grįsti takeliai, jei ne Kauno rajono Mero Valerijaus Makūno globa. O kiek daug talkina Babtų seniūnija, seniūnas Gediminas Pupinis.Ne tik šienpjovių talkos reikia, bet ir technikos, darbo rankų. Graži bendrystė sieja su Babtų kultūros centru. Direktorės Eglės Patinskaitės, centro darbuotojų A. Danausko, V. Maročkienės dėka čia dainuoja ir šoka centro meniniai kolektyvai, o šauniosios „gaspadinės“ dar ir tradicine koše pavaišina.
Šiais metais paminėtos Žalgirio mūšio pergalės 616 metinės. Iš Lietuvos į Griunvaldą, prie Tanenbergo dalyvauti didžiuliame renginyje išvyko daug pilietinių organizacijų, VšĮ „LDK palikuonys“, Lietuvos šaulių sąjungos nariai.
Į šventę ties Cinkiškių viaduko priminti istoriją ir lietuvių kovas su kryžiuočiais buvo pakviesti viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubo „Viduramžių pasiuntiniai“. Jie pademonstravo to meto kovų ginklus, parodė keletą scenų bei papasakojo apie viduramžių kovas.
Šventė turi savo tradicijas. Iš Kauno, kur prie Nežinomo kareivio paminklo dega Amžinoji ugnis, atneštas fakelas. Šventinę ugnį atvežė prof. Aleksandras Vitkus, įnešė Žalgirio pergalės parko nario Gedimino sūnus Edgaras Barvainis. Aukurą įžiebė klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis. Ant kalvos, degant aukurui, iškeltos vėliavos, suskamba Tautiška giesmė ir Tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos ir Ukrainos laisvę, šią Žemę jau palikę parko sumanytojas, kūrėjas ir Garbės pirmininkas Alfonsas Bajarskas, valdybos narys Algimantas Danauskas. Nuaidi Dedikacinės salvės: Už Žalgirio mūšio pergalę ir Lietuvos kariuomenę, Už taiką Ukrainoje ir pasaulyje, Už Lietuvos valstybę. Salves atliko Lietuvos Šaulių Sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šaulių kuopos šauliai. Tęsiama ir tradicija nusilenkti Vytautui Didžiajam ir Lenkijos karaliui Jogailai, karaliui Mindugui, padedant trispalves gėlių puokštes, uždegant žvakeles. Liepsnelės suplazdėjo ir prie pulkų vadų koplytstulpių, kurias paliko švenės dalyvių iškilminga eisena. Jautrius sveikinimo ir padėkos žodžius išsakė Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius. Jo poetiniai žodžiai skirti Lietuvai ir lietuviams, parko kūrėjui A. Bajarskui.
Kokia šventė būtų be Lietuvos kariuomenės atstovų, šaulių. Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2 rinktinės vadas, atsargos kapitonas Vytautas Žymančius sveikino ir priminė pilietinę patriotinę auklėjimo svarbą ir pareigą ginti laisvę ir nepriklausomybę, pasirūpino, kad šauliai atliktų dedikacines salves, eitų Garbės sargybą.
Žalgirio pergalės parkas pasipuoš dar vienu ąžuolu, kuriam ąžuolą padovanojo buvęs Seimo narys ir Kauno rajono tarybos narys miškininkas Justinas Urbanavičius. Ne vienerių metų bendrystė sieja su XXVII knygos mėgėjų draugija. Pirmininkė Dalia Poškienė ir narys Jurgis Šefleris padėkojo už tokį prasmingą darbą priminė, kad šio renginio partneriais yra ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, kur įrengta ekspozicija „Žalgirio mūšio pulkų vėliavos“. Jas padovanojo šviesios atminties kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis. Talkinant karo istorikui, LR Seimo nariui ir XXVII knygos mėgėjų draugijos nariui, šios atkurtos ir Detroite pasiūtos vėliavos, atkeliavo į saugias tinkamą vietą saugojimui rankas. D. Poškienė priminė, kad minint Lietuvos 100 – metį pasodinta Signatarų alėja, o Nepriklausomybės akto signatarų tarpe 4 iš 20 buvo Draugijos nariai. Ne vienerius metus šventėje dalyvavo Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Vakarų Amerikos skriaus narė Marija Boharevičienė. Šiais metais jos sveikinimą perdavė LUMA valdybos narė Regina Tuskevičienė.
Ilgai dar nesiskirstė šventės dalyviai. Klausydami gitaristo Vlado Karpavičiaus dainų, bendravo su bičiuliais. Klubo Žalgirio pergalės parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis dėkojo Babtų ir Panevėžiuko bendruomenių atstovam, savanoriams, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos nariams, partneriams ir rėmėjams, šventės vedėjui Mindaugui Kriščiūnui, Babtų seniūnijai, kultūros centrui.
Paminėta prieš 616 metų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pergalė prieš Kryžiuočių ordiną primins ir šiame parke puoselėjamą istorinę atmintį.