V.Grigaliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus narė
Kadangi anksčiau esu daug metų dirbusi kriminalinėmis temomis rašiusiame leidinyje, iki šiol sulaukiu tautiečių pagalbos prašymų. Vieni prašo patarti, kur kreiptis dėl „negailestingų antstolių“, kiti – aprašyti bylos nagrinėjimo eigą, nes ji esą „linksta ne teisingumo pusėn“; dar kiti teiraujasi dėl telefoninių sukčių (nes prarado viso gyvenimo santaupas) – kad žurnalistė padėtų juos išaiškinti, nes „policijai į tai nusispjaut, sako, kad patys kalti“. Tenka mandagiai atsiprašyti, kad padėti neturiu galimybių, nes dabar dirbu kitoje, su kriminalais nesusijusioje srityje.
Vis dėlto vieno kauniečio istorija man pasirodė esanti išskirtinė. Verta dėmesio, verta viešinimo. Nes liudija ne tik apie artimo žmogaus moralės nuosmūkį, bet ir atveria valdininkijos biurokratijos mastą, tiksliau – padarytas klaidas, ir labai tikėtina – sąmoningai padarytas klaidas.
Tiesa, ėmusis aiškintis šią liūdną istoriją, nieku gyvu neįsivaizdavau, kad pateksiu į tooookią galingą biurokratijos paslapčių kebeknę.
Asmuo – teistas ir „sėdėjęs“, bet į rinkimus ėjo „švarus“
Paprastas klausimas – ar įmanoma nuslėpti buvusį teistumą, balotiruojantis į savivaldybės tarybą ar Lietuvos Respublikos Seimą? Sakysite, jokiais būdais! Nes Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi LR Seimo rinkimų įstatymu, yra nurodžiusi kandidatui prievolę pranešti, jei jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, kad teistumas jau yra išnykęs (tą man vėliau patvirtino ir VKR atsakymas).
O va Lietuvoje, dalyvaujant rinkimuose, įmanoma nuslėpti net ir buvusį teistumą! Štai vienas pilietis (pavadinkime jį Jonu), prieš kurį laiką atlikęs bausmę Vilniaus pataisos namuose už sugyventinės sužalojimą, tuomet veikusios politinės partijos sąraše balotiravosi į vieno Lietuvos rajono savivaldybės tarybą (ir buvo išrinktas!), vėliau bandė patekti ir į LR Seimą (tiesa, šįkart nepasisekė), bet Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos jo biografijos grafa apie buvusį teistumą – tuščia. O kelerių metų laikotarpis, kai šis pilietis atlikinėjo bausmę, biografijoje tiesiog „išpreparuotas“. Ir niekam tas neužkliuvo.
Tai gal su tokia „uodega“ yra ir dabartinių Seimo narių? Ir gal net ne vienas?
Tokių klausimų kilo „teisto, bet neteisto“ piliečio Jono vyresniajam broliui, kauniečiui Antanui, kurį praeityje garsus politikas broliukas įžūliai apgavo – pasiskolino, bet taip ir negrąžino didelės pinigų sumos.
Žurnalistei ėmus šia istorija domėtis, pradėjo lįsti valdininkijos klaidos (galimai padarytos sąmoningai, kas žino, gal net ne už „ačiū“), lėmusios, kad anksčiau realia laisvės atėmimo bausme nuteistas vyras šiandien jaučiasi tyresnis už kūdikio ašarą. Nes nėra jokių duomenų, kad kada nors gyvenime jis buvo teisiamas! O kadangi politikoje Jonas dabar jau nedalyvauja, paskambinus žurnalistei, iškart pagrasino: „Iš kur ištraukėt, kad aš teistas? Esu privatus asmuo. Paviešinsite – kreipsiuosi į teismą dėl šmeižto.“
Būtent dėl to, kad šio vyriškio teistumo „galai“ dingę kaip į vandenį, kol kas tenka apsiriboti netikrais vardais. Bet, pagaliau suradusi visus galus, tikrai pasižadu viską paviešinti.
Kita vertus, svarbiausia turbūt net ne tai, kad Jonas dabar tvirtina esąs neteistas. Man labai rūpėjo išsiaiškinti, kieno „dėka“ ar kam tarpininkaujant ypač svarbi informacija apie asmenį staiga pradingo iš šalyje sukurtų begalės duomenų bazių.
O priešistorė – tokia.
Pasinaudojo brolio geraširdiškumu
Antanas iki šiol negali patikėti, kad jo jaunėlis brolis Jonas galėjo taip negražiai pasielgti. Kai Jonas 1992 metais grįžo iš Vilniaus pataisos namų atlikęs bausmę už žiaurų sugyventinės sužalojimą, Antanas iškart ištiesė pagalbos ranką: priėmė kartu gyventi į savo nedidelį 2 kambarių butą (kur tuo metu gyveno su žmona ir dukra), parūpino darbą savoje įmonėje.
O kai prakutęs Jonas ėmėsi nuosavo verslo ir ūmai užgriuvo finansinės bėdos, ne kas kitas, o tasai pats brolis Antanas 2010 metais sutiko paskolinti apvalią pinigų sumą – 250 tūks. litų. Metams. Be jokių sutarčių ar notarų – pasitikėta jaunesniojo brolio garbės žodžiu.
Kadangi Jonas nuolat dejavo, kad pinigų skolai grąžinti vis dar nesukaupė, po poros metų tuščio laukimo Antanas paprašė sudaryti paskolos sutartį. Jonas pasirašė ant dokumento, kuriame nurodytas skolos grąžinimo grafikas ir įsipareigojimas kas mėnesį grąžinti po kelis šimtus eurų. Tačiau tai truko tik iki 2017 metų – Jonas tiesiog nustojo skolą mokėti.
Visos Antano pastangos likusius pinigus iš brolio susigrąžinti nuėjo perniek, nes skolininkas šios temos ėmė vengti, galiausiai apskritai nustojo su Antanu bendrauti. O šiemet pavasarį Jonas Antanui tiesiai pareiškė: likusios sumos negrąžinsiu, ir nieko tu man nepadarysi.
„Apgavo mane brolis, kuriam tiek daug gyvenime padėjau, – Antanas neslepia apmaudo. – Kiek kartų bandžiau su juo gražiai kalbėtis, derintis, sutikau ir su nuostoliais – kad bent pusę likusios skolos sugrąžintų, bet jis nesileido į kalbas. Va ir pasitikėk artimu žmogumi. Koks buvo melagis, toks ir liko“.
Ką Antanas turėjo omenyje, teigdamas, kad Jonas – melagis?
Pasak Antano, Jonas buvo nuteistas už žiaurų sugyventinės sužalojimą, o kai balotiravosi į rajono savivaldybės tarybą, šį gėdingą faktą nuslėpė. Tokia jo biografijos dėmė buvo „pamiršta“ ir kiek vėliau balotiruojantis į Seimą. Tiesa, prasibrauti į parlamentą, ačiūdie, nepavyko. Bet tai, kad buvo nuslėptas svarbus biografijos faktas, Vyriausiajai rinkimų komisijai kažkodėl neužkliuvo.
Todėl Antanas dabar kelia pagrįstą klausimą – kiek parlamentarų su galbūt nuslėptomis teistumo „uodegomis“ praslydę į LR Seimą ir lyg niekur nieko dedasi dirbantys „Lietuvos žmonių gerovei“?
(tęsinys rytdienos publikacijoje) VLADIMIRO BERESNIOVO (vlaber) piešiniai
