Raimundas KAMINSKAS, istorinės atminties tyrinėtojas
Kauniečiai žurnalistai, XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomenės atstovais Lugane, pagerbė Lietuvos Nepriklausomybės (Vasario 16-osios) Akto signataro Jurgio Šaulio ir jo žmonos atminimas. Kastanjolos (Castagnola) kapinėse buvo sukalbėta malda, sugiedotas Lietuvos himnas, uždegtos kapavietėje žvakelės.
Diplomatas, bibliofilas, žurnalistas, Lietuvos Nepriklausomybės (Vasario 16-osios) Akto signataras, filosofijos daktaras Jurgis Šaulys gimė 1879 m. balandžio 15 d. (pagal Julijaus kalendorių 3 d.) Balsėnų kaime (dabar – Klaipėdos r.), Teodoro ir Domicelės Šaulių šeimoje.
Jurgis Šaulys studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, tačiau už draudžiamos lietuvių spaudos platinimą iš jos buvo pašalintas. Vienas Lietuvos demokratų partijos kūrėjų nuo 1900 m. bendradarbiavo lietuvių spaudoje. 1903 m. nelegaliai atvyko į Tilžę redaguoti „Varpą“ ir „Ūkininką“. Nuo 1903 m. (su pertrauka) Berno universitete studijavo ekonomiką ir tęsė redaktoriaus darbą. 1912 m. apgynė daktaro disertaciją. Studijų metais įkūrė Šveicarijos lietuvių studentų draugiją „Sandora“. Dirbo Vilniaus žemės ūkio banke 1914–1915 m. redagavo laikraštį ,,Lietuvos žinios.” 1917–1918 m. Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius ir vicepirmininkas. 1918–1923 m. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje.
1924–1925 m. Klaipėdoje redagavo laikraščius „Klaipėdos žinios“, 1924 m. „Memel-Zeitung“, 1926–1927 m. laikraščio „Lietuvos keleivis“ redaktorius. 1927–1931 m. prie Šventojo Sosto, 1931–1938 m. Vokietijoje, 1938–1939 m. Lenkijoje. J. Šaulys daug prisidėjo prie Klaipėdos krašto išlikimo Lietuvos sudėtyje. J. Šaulys ne kartą priekaištavo nacių Vokietijos administracijai dėl kišimosi į Klaipėdos krašto reikalus, dėl Vydūno įkalinimo Tilžės kalėjime, dėl lietuvių mažumos teisių suvaržymo Prūsų Lietuvoje.
1938 m. lapkričio 14 d. J. Šaulys informavo LR Vyriausybę apie nacistinės Vokietijos rengimąsi aneksuoti Klaipėdos kraštą. 1940 m. liepos 23 d. nusiuntė Šveicarijos ir Vengrijos vyriausybėms notas dėl sovietų aneksijos nepripažinimo ir protestą sovietų okupacinei Lietuvos vyriausybei. 1940 m. liepos 14 d. Sovietų okupacinė Lietuvos vyriausybė atėmė iš jo Lietuvos Respublikos pilietybę ir konfiskavo turtą Lietuvoje.
Nuo 1938-1939 m. iki mirties Jurgis Šaulys gyveno Lugano miesto Suviljanos rajone, eidamas Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio Šveicarijoje pareigas. Šveicarijos vyriausybei uždarius Lietuvos ambasadą 1946 m. J. Šaulys ir toliau rūpinosi Lietuvos reikalais. J. Šaulys iki pat savo mirties gaudavo korespondenciją, įvairią spaudą, bendravo su kitais užsienyje likusiais Lietuvos diplomatais bei rezistencijos organizatoriais. Išlikę dokumentai liudija, jog 1948 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais t.y. likus vos kiek daugiau nei mėnesiui iki J. Šaulio mirties, Lugane lankėsi diplomatai V. Sidzikauskas ir iš Romos atvykęs S. Lozoraitis. Susitikimo metu buvo aptarti pasipriešinimo sovietų okupacijai klausimai. Kalbėta apie santykių tarp išeivijoje susikūrusio VLIK’o ir užsienyje likusio Lietuvos diplomatinio sektoriaus suderinimą.
Jurgis Šaulys mirė 1948 m. spalio 18 d. ir buvo palaidotas Lugano miesto Kastanjolos (Castagnola) kapinėse. Šalia yra jo žmonos Mafaldos Salvatini Šaulys (1888-1971) kapas.
Raimundo KAMINSKO nuotr.