Redaktorius Vytautas Žeimantas: ,,Žurnalistika” buvo metraštis, almanachas, o dabar jau žurnalas…

Dienos šviesą jau išvydo naujas „Žurnalistikos” leidinys. Jis ne visai eilinis, nes daug kas pasikeitė. Pakito ne tik jo forma, apimtis, bet ir periodiškumas, finansinis rėmėjas, redaktorius,

Pirmasis „Žurnalistikos” numeris pasirodė 1973 metais. Jo iniciatoriai – tuometinis Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Jonas Karosas (1912 -1975) ir pirmasis redaktorius Damijonas Šniukas turėjo pereiti daug biurokratinių užkardų, nes sovietmetyje leidyba buvo labai suvaržyta, LŽS leidybos teisių neturėjo. Norint apeiti šį draudimą, teko „Žurnalistiką” leisti per „Minties” leidyklą. Pirmasis numeris išėjo 3000 egzempliorių tiražu.

„Žurnalistikoje” buvo apžvelgiami svarbiausi metų įvykiai, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir jos narių veikla, nagrinėjami žurnalistikos istorijos, teorijos ir praktikos klausimai, spausdinamos knygų ir kitų leidinių recenzijos, publicistiniai ir kritikos straipsniai, kelionių įspūdžiai, komentuojami tarptautinio žurnalistų gyvenimo įvykiai, pateikiama žurnalistinės veiklos kronika, bibliografinė ir kita informacija.

Iš pradžių „Žurnalistiką” leido Lietuvos žurnalistų sąjunga, nuo 2010 m. – kartu su Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija, nuo 2015 m. leidžia Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.

1973-1991 m. „Žurnalistika” buvo metraštis. 2008-2023 m – almanachas, nuo 2024 m – žurnalas.

Keitėsi ir „Žurnalistikos” periodiškumas. 1973-1991 metais buvo leidžiamas kartą per metus. Vėliau dėl finansinių sunkumų „Žurnalistikos” leidyba buvo pristabdyta. 2008-2011 m. vėl buvo leidžiamas kartą, 2012- 2023 m. – du kartus per metus. Nuo šių metų, siekiant operatyviau reaguoti į greitai besikeičiantį pasaulį, nutarta „Žurnalistiką” paversti ketvirtiniu žurnalu, išeinančiu kas trys mėnesiai. Dabar jau išėjo 47 „Žurnalistikos” numeris.

Pasikeitė ir rėmėjai. 1996-2023 m. „Žurnalistikos” leidimą dalinai finansiškai rėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, nuo 2024 m. – – Medijų rėmimo fondas, kuris šiemet žurnalo leidimui skyrė 10 000 eurų.

„Žurnalistiką” redagavo Damijonas Šniukas (1973-1991), Aurelija Arlauskienė (2008-2012), Aistė Žilinskienė (2013-2015), Jolanta Beniušytė (2016-2022), Kazimieras Matačiūnas (2023), nuo 2024m. tenka redaguoti man.

Leisdami žurnalą tikimės labiau pasitelkti ir interneto privalumais – naudosimės QR kodo galimybėmis. Manome, kad tai padės spręsti tekstų pertekliaus problemą.

Šiuos metus Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacija paskelbė Antano Macijausko metais. Todėl, suprantama, ir mes šį žurnalo numerį pradedame Biržuose vykusiais renginiais, skirtais garsiam mūsų tėvynainiui, iškiliam kovotojui už lietuvišką spaudą Antanui Macijauskui pagerbti. Senove dvelkiančioje Biržų pilyje vyko projekto „Vienos dainos ir lauko žmonės” konferencija A. Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-osioms metinėms paminėti. Džiugu, kad Biržuose aktyviai pasireiškė ir mūsų NŽKA nariai. Vytautas Jonas Juška inicijavo projektą „Vienos dainos ir lauko žmonės”, moderavo konferencijoje. Lilija Valatkienė ta proga surengė Biržuose savo kūrybos parodą „Žodžio šviesoje”.

Suteikėme žodį ir žinomam žurnalistui Skirmantui Malinauskui, dabar užsiimančiam tyrimais ir tyrinėjimais. Mūsų pokalbio tema – ar iš tikrųjų yra ką tirti ir tyrinėti Lietuvoje tiems žmonėms, kurie nedirba tradicinėje žiniasklaidoje, o užsiima individualia kūryba, publicistika arba kita turinio kūrimo veikla? Ar yra iš tikrųjų ką tirti Lietuvoje, šalyje, kurioje atrodo viskas kaip ant delno?

„Žurnalistika Lietuvoje. Žurnalistų laisvė, saugumas ir įtakos” – tokiu intriguojančiu pavadinimu knyga ką tik išvydo dienos šviesą. Ji išleista vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Lietuvos žurnalistika politinių, ekonominių ir socialinių rizikų kontekstuose”. Ta proga kalbinome knygos mokslinį redaktorių ir kelių skyrių autorių docentą, daktarą Deimantą Jastramskį.

Metų pradžioje žurnalistų visuomenę labai sujaudino konfliktas, kilęs tarp LRT etikos kontrolierės Dainos Elenos Andrikienės ir žurnalisto Virginijaus Savukyno. Jis išsisprendė kovo 22 dieną Vilniaus miesto apylinkės teisme. Apie tai publikacijoje „Virginijus Savukynas turėjo teisę kritikuoti ministrę, LRT etikos kontrolierės sprendimas panaikintas”.

Pastaruoju metu labai padidėjo dezinformacijos ir melagienų srautas skleidžiamas Lietuvoje. Todėl vykdomas nuolatinis dezinformacijos stebėjimas mūsų medijų erdvėje. Šios veiklos tikslas – sistemingai kovoti su žalingu socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių ir kitų komunikacijos kanalų naudojimu melagienų skleidimui Lietuvoje, analizuojant didžiausios sklaidos sulaukusias kampanijas. Apie tai publikacijoje „Vasario melagienų srautas Lietuvoje: antivalstybinių ir antiukrainietiškų naratyvų suintensyvėjimas”.

Lietuvos radijo ir televizijos istoriją papildo kolega Antanas Šimkūnas, pasakodamas apie pirmąjį Lietuvos radijo tiltą „Vilnius – Milvokis” ir pirmąjį Lietuvos televizijos tiltą „Vilnius – Ženeva”.

Nei pats Paulius Širvys, nei jo gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojai niekur nėra užsiminę, kad jis yra dirbęs Kaišiadorių apskrities laikraščio redakcijoje, teigia kolega Jonas Laurinavičius ir pateikia daug įdomių faktų apie garsaus poeto bendravimą su Kaišiadorių rajono laikraščiu.

Tautinių mažumų tematikai skirta publikacija apie „Naša niva” – Vilniuje baltarusių tautinę dvasią žadinusi laikraštį. Jame dirbo, bendradarbiavo Vilniaus baltarusių inteligentijos žiedas – Janka Kupala, Jakubas Kolasas, Alayza Paškevič (Ciotka), Maksimas Bohdanovičius, Maksimas Hareckis, Konstancija Bujlo, Zmitrokas Biadulia, kiti. Visi jie vėliau tapo baltarusių tautinio atgimimo, baltarusių kultūros, spaudos veikėjais.

Pasidairėme ir po užsienį. Čia talkino kolega Alfonsas Kairys pasiūlęs įdomų rašinį apie Ukrainoje gyvenančių lietuvių spaudą. Pasirodo, lietuviški laikraščiai ėjo ir dabar Rusijos okupuotame Simferopolyje ir Rusijos bombarduojamame Lvivę.

Rašome ir apie popiežiaus Pranciškaus susitikimą su Vatikane akredituotais tarptautinės žiniasklaidos atstovais, vykusį šių metų pradžioje. Susitikime popiežius Pranciškus yra pasakęs: „Žurnalistas yra tarsi gydytojas, mylintis žmones ir gydantis žaizdas”. Manome, kad skaitytojus sudomins, ką sako popiežius apie žurnalisto darbą, žiniasklaidos paskirtį.

Yra publikacija ir liūdnesne gaida – užsidaro 75 metus ėjęs Kanados lietuvių laikraštis „Tėviškės žiburiai”.

Pabaigai norėčiau pakviesti koleges ir kolegas bendradarbiauti mūsų žurnale. Leisdami šį žurnalą mes turime unikalią galimybę kurti ir tobulėti, turtinti žurnalistinį pasaulį, plėtoti Lietuvos žurnalistikos istoriją. Rašykite mums apie tai, kas rūpi, kas negerai, kur matote problemas, kuo norite pasidžiaugti, ką paminėti. Mes atviri įvairioms žiniasklaidos temoms. Mes laukiame jūsų publikacijų.

Nuotraukoje: Naujas žurnalo ,,Žurnalistika” redaktorius Vytautas Žeimantas