Vidas Mačiulis, LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas
Žemaitijos sūnus, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus narys Steponas Gečas lygiai prieš 25 metus išleido poezijos knygelę ,,Atvėriau tau duris“, kuri lyg simboliškai primena, kad Jis visada laukia mūsų… Žurnalistas, sporto istorikas, humanitarinių mokslų daktaras S.Gečas nuo 2018-ųjų pavasario, kai ištiko staigus insultas, gyvena tik baltose ligoninių ir slaugos namų palatose. Mūsų kolega, pernai sutikęs savo gvenimo aštuoniasdešimtmetį, gali džiaugtis rūpestingais Panemunės socialinės globos namais, tačiau… Steponas nevaikšto, negali kalbėti, bet atpažįsta kiekvieną svečią, įdėmiai klausosi jo pasakojimų, žiūri televizijos laidas, varto atneštą ,,Kauno dieną“ ar ,,Žurnalistiką“. Steponas buvo laimingas, artimųjų palydėtas į Vienybės aikštę prie Kalėdinės eglės (reportažą ruošia Ernestina Pauliukat).
Iškilių Kauno švenčių vietoje yra Vytauto Didžiojo karo muziejus, kuriame 1972 – 2016 metais kolega dirbo. Buvo vyr. mokslinis bendradarbis, sk. vedėjas, direktoriaus pavaduotojas. Netoliese, V.Putvinskio gatvėje, yra Kauno žurnalistų namai, kuriuose V.Gečas kiekvieną mėnesį dalyvaudavo senjorų klubo MES, vadovaujamo Vladimiro Beresniovo, sueigose. Gal 2025-siais kažkurio mėnesio 16 dieną, visi kartu ar po vieną atskirai, klubo MES nariai vėl susitiks su buvusiu mielu žurnalistikos bičiuliu, o Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovai – su savo bendradarbiu?
Tegul kalba 1994 metais Stepono Gečo parašytas eilėraštis:
Ar mes tik esame,
Ar buvom jau?
Lemtis –
Ta amžina išdykėlė
Mums nedavė
Nei adreso,
Nei laiko.
Ir nepasakė,
Iš kur atėjom,
Ar ilgam?
Įklimpę kasdienybėj
Tarsi liūne
Mes būnam neatidūs
Kito žvilgsniui
Ir kito žodžiui.
Nors kartais
Paslaptingos erdvės
Skleidžiasi,
Tada mes susemiam
Pavasario gležnumą
Ir vasaros kaitrius
Vidurdienius.
Ir patys kartais
Būnam dosnūs.
Burtažodį išgirdę
Jūros bangoje,
Irkluojame tolyn-
Į viltį…
Ernestinos Pauliukat ir Vlado Dekšnio nuotraukos