LŽS narė Dalia POŠKIENĖ, XXVII KMG pirmininkė
Pradžia:https://kaunozurnalistai.lt/aktualijos/laiko-zenklai-byloja-i-istorines-atminties-puoseletojai-sveicarijoje-pagerbe-prof-jona-juraiti/
Pagerbus Jono Jūraičio atminimą, toliau vingiuotais Alpių šalies keliais pasukome link Lugano į memorialines 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Prelato Kazimiero Stepono Šaulio ir dr. Jurgio Šaulio atminimo įamžinimo vietas Lugane (Tesino kantone). Apsilankėme Signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio memorialiniame kambaryje Šv. Brigitos vienuolyne (Casa Santa Birgitta). Simbolinius Vėlinių vainikus padėjome prie Signataro dr. Jurgio Šaulio ir Mafaldos Sabatini Šaulys kapo Costagnolos kolumbariume.
Šv. Brigitos vienuolyno konferencijų salėje su Šveicarijos lietuvių bendruomene, Ticino lietuviais pasitiktas XXVII knygos mėgėjų draugijos naujausiais leidinys Metraščio VIII tomas – enciklopedinis žinynas „XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai 1930-2024“. Kas yra po Nepriklausomybės atkūrimo atgaivintos draugijos nariai ir kokias kultūros tradicijas formuoja – byloja 95-metį pasitinkanti Draugija. Apžvalgą apie enciklopedinio žinyno, apimančio daugiau kaip 90 personalijų, pateikė pirmininkė Dalia Poškienė. Tai Lietuvos šviesuoliai, kūrę Lietuvą ir lietuvių kultūrą. Šios Draugijos nariai buvo: Juozas Tumas-Vaižgantas, broliai Biržiškos, Magdalena Avietėnaitė, net keturi iš dvidešimties Vasario 16 akto signatarai.
Apie tragiškus Draugijos narių likimus, apie jų paliktus gilius pėdsakus Šveicarijoje kalbėjo Draugijos metraštininkas, LGGRTC sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas. Tai Leopoldas Bagdonas, iš pradžių buvęs Lietuvos atstovybės Maskvoje tremtinių skyriaus sekretorius, po to pasiuntinybės patarėjas ir sekretorius, sušaudytas 1941 Maskvoje. Kazys Bizauskas, Vasario 16 akto signataras, 1941 m. sausio 26 d. sušaudytas netoli Bigasovo geležinkelio stoties, Baltarusijoje, Viktoras Cimkauskas, žuvęs 1944 m. Vokietijos koncentracijos stovykloje. Vladas Daumantas jau 1912 m. pradėjo studijuoti Fribūro universitete, Filosofijos fakultete, ten buvo įstojęs į akademinę Fribūro universiteto lietuvių studentų draugiją „Rūta“. V. Daumantas buvo Nukentėjusiųjų dėl karo šalpos komiteto ir Lietuvos informacinio biuro Lozanoje narys, dalyvavo lietuvių Lozanos (1916, 1918), Berno (1916, 1917) ir Hagos (1916) konferencijose. Lozanos lietuvių konferencijos įgaliotas V. Daumantas sukūrė valstybės herbą Vytį bei pašto ženklus, parengė Lietuvos žemėlapį (Carte de la Lituanie) su istorinėmis valstybės sienomis nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nuo 1918 rugsėjo V. Daumantas – įgaliotas Lietuvos Tarybos atstovas, o nuo 1919 m. sausio – pirmasis Lietuvos atstovas Šveicarijoje. 1919 balandžio – gegužės mėn. jis kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovas dalyvavo Jurgio Šaulio vadovaujamos delegacijos derybose su Lenkija dėl Lietuvos Respublikos pripažinimo ir valstybinės sienos nustatymo.1919 pabaigoje iš politikos pasitraukė, bet iki 1921 gruodžio dar gyveno Šveicarijoje ir Vokietijoje.
Petras Klimas – Vasario 16 Akto signataras, 1943 m. rugsėjo18 d. gestapo suimtas Prancūzijoje, bet 1944 m. kovo mėn. grąžintas į Lietuvą. 1945 m. rugsėjo mėn. jau sovietų saugumo suimtas, P. Klimas pateko į lagerį Čeliabinsko srityje, kur išbuvo iki 1954 m. Mirė Kaune, sovietų valdžiai taip ir neleidus išvykti į Prancūziją pas šeimą. Marija Mašiotaitė-Urbšienė 1940 m. liepos 17 d. kartu su vyru Juozu Urbšiu buvo suimta ir deportuota į Tambovą, po to kalėjo įvairiuose Rusijos kalėjimuose. 1956 grįžo į Kauną, apsigyveno ją priglaudusios Sofijos Čiurlionienės namuose bei 1957–1958 m. dirbo tuo metu Kaune buvusioje Respublikinėje bibliotekoje (dabartinė Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka Vilniuje). Palaidota Petrašiūnų kapinėse Kaune. Teisininkas, bibliofilas Zigmas Rusteika (1890 08 13 Azovo girinkijoje, netoli Mariupolio (dabar Ukraina) – po 1940 m. sovietų sušaudytas lageryje Orenburgo srityje).
Rašytojas, diplomatas Jurgis Savickis – 1939-1940 m. – Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje Ženevoje. Vasario 16-osios akto signataras Jurgis Šaulys (1879 05 05 Balsėnuose, Švėkšnos vlsč. – 1948 10 18 Lugano, Šveicarija). Eduardas Turauskas -Lietuvos diplomatas, teisininkas, visuomenės veikėjas. 1940 m. birželio 17 d. išvyko į Šveicariją, kaip nuolatinis Lietuvos respublikos pasiuntinys Tautų Sąjungoje. Buvo paskirtas diplomatiniu kurjeriu prie Lietuvos misijos Šveicarijoje (Berne), kartu Fribūro universitete studijavo teisę ir filosofiją. 1921–1923 m. – Lietuvos pasiuntinybės Berne sekretorius, reikalų patikėtinis. Nuo 1940 m. birželio 17 d. iki 1945 m. – Lietuvos delegatas prie Tautų Sąjungos, rezidavo Berne. Vytautas Raudeliūnas, Lietuvos teisės istorikas, pedagogas, pirmasis Atkurtosios draugijos pirmininkas, Po tremties Krasnojarsko krašte, gyvenimo ir mokslų Kazachijoje, 1958 m. grįžo į Lietuvą. Justinas Sajauskas rašytojas, redaktorius, muziejininkas, Sibiro tremtinys, ilgametis Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus vadovas. Apie šių asmenybių veiklą, kultūrinį palikimą plačiau atspindima “žinyne”.
Rengiant knygą, renkant archyvinę medžiagą ir sudarant bibliografiją daug laiko ir profesionalumo skyrė Alvydas Surblys. Jis parengė ir iliustruotą virtualų enciklopedinio žinyno pristatymą (žr.: www.27knygosmegejai.lt). Prie šio solidaus leidinio gimimo prisidėjo Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius. O nuo pat pirmųjų Atkurtosios draugijos metų prie leidinių parengimo ir redagavimo talkina rašytojas, žurnalistas Laimonas Inis. Suredaguoti Metraščių III -VII tomai ir ypatingai daug laiko skirta šiam gan sudėtingam leidiniui – “Enciklopediniam žinynui”. Pristatyme Šveicarijoje jis kalbėjo ir apie kitas Draugijos veiklas, susitikimus LR viešosiose bibliotekose, tarptautinėse konferencijose.
Išlaikant prieškario Draugijos tradicijas ir tęsiant bibliofilinių leidinių leidybą, šiame Metraščio 8 t. –Draugijos veiklos ir darbų kronika. Joje apžvelgiami ir su iliustracijomis pateikiami svarbiausi įvykiai, renginiai. Reika pažymėti, kad Draugija bendradarbiauja su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS), dalyvauja projektinėje veikloje, rengia parodas ir talkina Sąjungai. Apie tai kalbėjo LPKTS Valdybos pirmninkas Vladas Sungaila, Šveicarijos lietuviams padovanojo LPKTS leidinių.
Renginio svečiai Šveicarijos lietuvių bendruomenei, Lietuvių knygų klubui (pirm. Jūratė Caspersen) ir Ticino lietuviams (Brigitai Songailaitei) padovanojo kraitę knygų.
Pirmninkė D.Poškienė pasidžiaugė pirmąja Metraščio t. 8 kelione, padėkojo jos gimimo rėmėjams – Lietuvių fondui (JAV), J.ir J. Caspersen fondui, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminmo komisijai, A.ir K. Giedraičių šeimos fondue, Draugijos nariams, prisidėjusiems prie knygos išleidimo.
Laiko ženklai byloja ir palieka ženklius pėdsakus istorijos ir kultūrų sankirtose. Esame dėkingi Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkei, Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komiteto pirmininkei, XXVII knygos mėgėjų draugijos ir LUMA narei Jūratei Caspersen, Ticino ir Brigo lietuvėms Brigitai Songailaitei, Beatai Petkevičius ir kitiems už taip puikiai organizuotą istorinės atminties programą Šveicarijoje.
