LŽS narė Dalia POŠKIENĖ, XXVII KMD pirmininkė
Paskutinįjį spalio savaitgalį jungtinė delegacija iš Lietuvos dalyvavo lietuvių istorinės atminties puoselėjimo renginiuose Šveicarijoje. Tenykštės lietuvių bendruomenės ir Jūratės Caspersen iniciatyva keliavome ilgamečio Šveicarijos lietuvių kapeliono, filosofijos profesoriaus kunigo Jono Jūraičio takais. Jo atminimas pagerbtas Šv. Mišiomis Sion / Sitten bazilikoje (Valė kantone). Šv. Mišias aukojo JE arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas. Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Liutauras Vilėniškis, Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčio Klebonas – kun. teol. lic. Evaldas Vitulskis ir vikaras kun. Ramutis Janšauskas.
Pasaulio lietuvių centras (vadovas Valdas Kubilius), minint 10-ąsias J. Jūraičio mirties metines, išleido prisiminimų knygą „Kunigas, mąstytojas, mokytojas Jonas Jūraitis“. Knygos sudarytojos Jūratė Caspersen ir Vaidilė Šumskienė surinko ir užrašė gausius jį pažinojusiųjų prisiminimus. Kun. Jonas Jūraitis – neeilinė asmenybė, įmynusi gilius pėdsakus keturiose šalyse, bet labiausiai Lietuvoje ir Šveicarijoje. Romos katalikų kunigas, teologas ir pedagogas, sielovados darbą atliko Šveicarijoje ir Lietuvoje.
Kunigas prof. Jonas Jūraitis gimė 1926 m. gegužės 12 d. Vilkaviškio apskrities Alvito valsčiaus Boblaukio kaime, mirė 2010 m. spalio 30 d. Šveicarijos Valė kantono Brigo apskrities Termeno miestelyje, suteikusio jam Šveicarijos pilietybę. Testamentine valia jis norėjo būti palaidotas jo pirmosios Gluringeno kaimelio parapijos kapinėse ir tikrai gavo garbingiausią vietą – tik įėjus pro vartelius dešinėje yra pirmas kapas. Ant J. Jūraičio kryžiaus pirmiausia įrašyta, kad jis buvo šitos parapijos sielovadininkas ir „litauer“ – lietuvis. Jam nebuvo svarbu, kada gimęs ar miręs, bet kad jis lietuvis ir kad jis čia kunigavo.
J.Jūraitis, įgijęs brandos atestatą, įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Po metų, artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, pasitraukė į vakarinę Vokietijos dalį, kur tęsė mokslus Eichštato vyskupijos Aukštesniojoje teologijos filosofijos mokykloje ir kunigų seminarijoje. Nuo 1945 m. Popiežiškajame Grigaliaus universitete studijavo Filosofijos, o 1947–1953 m. – Teologijos fakultetuose, studijas baigė teologijos ir filosofijos licenciatų laipsniais. 1950 m. spalio 10 d. Romoje įšventintas kunigu ir nuo 1951 m. buvo Šveicarijos lietuvių bendruomenės kapelionu. 1955 m. apgynė teologijos mokslų doktoratą. Trylika metų dėstė teologiją ir filosofiją Siono kunigų seminarijoje (Šveicarijos Valė kantone), o 1962–1991 m. – Mokytojų seminarijoje ir Valstybinėje gimnazijoje Brigo mieste (Valė kantone).
Grįžęs į Lietuvą, 1992–2002 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto kviestiniu profesoriumi, išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto senatoriumi, Katalikų teologijos fakulteto tarybos nariu ir fakulteto doktorantūros komiteto pirmininku. Dėstė ir Vilniaus universitete, Vilniaus Šv. Juozapo, Vilkaviškio vyskupijos palaimintojo Jurgio Matulaičio ir Kauno kunigų seminarijose. Įvairiuose leidiniuose, pasirašydamas slapyvardžiu Fater Leo, paskelbė daugybę straipsnių socialinėmis, teologinėmis ir filosofinėmis temomis.
1998 metais Šveicarijoje įkūrė Fondą Lietuvos sielovadai (vok. Seelsorge Litauen) remti. Ir po kunigo J. Jūraičio mirties, neliečiant sukaupto kapitalo, šis fondas Lietuvos sielovadai kasmet skiria paramą, finansiškai padeda lietuviams kunigams ir parapijoms, siunčia lėšas Popiežiškajai lietuvių Šv. Kazimiero kolegijai Romoje. Fondas Lietuvoje nėra plačiai žinomas, tačiau Šveicarijos lietuvių bendruomenės kvietimu fondo valdybos nariai 2023 m. gegužės 12 d. buvo atvykę į Vytauto Didžiojo universitetą, kur Didžiojoje auloje atidaryta J. Juraičiui dedikuota menė su dailininko Vytauto Ciplijausko tapytu portretu. Kunigas J. Jūraitis apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi (2003 m.).
Atminimo renginiai vyko Brige, Gluringine, kur aukotos Šv. Mišios už kun. J. Jūraitį ir visus lietuvių tautos mirusiuosius Visų Šventųjų dienai. Aplankytas kunigo kapas. Juose kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomene, dvasininkais iš Lietuvos, XXVII knygos mėgėjų draugijos, LUMA ir LPKTS nariais dalyvavo ir buvę J. Jūraičio mokiniai Virginija ir Vygantas Malinauskai. Renginiuose dalyvavo ir J. Jūraičio atminimą pagerbė naujai paskirtas LR ambasadorius Šveicarijos Konfederacijoje Darius Jonas Semaška, turintis ilgametę diplomatinę patirtį. Jis paskutinius ketverius metus ėjo ambasadoriaus pareigas ypatingiems pavedimams Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamente Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Prieš tai buvo Lietuvos ambasadorius Vokietijoje, Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose ir nuolatinis atstovas prie Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos. Reikia pažymėti, jog Ambasadorius Darius Semaška – legendinio partizano Jono Semaškos-Liepos anūkas. 1947 m. sausio 21 d. Jonas Semaška buvo nužudytas MGB vidaus kalėjime Vilniuje. Jo žmona Elena ir sūnus Alvydas Domininkas (Dariaus Semaškos tėvas) 1948 m. ištremti į Krasnojarsko kr. Nižnij Ingašo r. 1997 m. gruodžio 17 d. Jonui Semaškai-Liepai suteiktas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis.
Prasmingą kelionę lydėjo fondo „Seelsorge Litauen“ viceprezidentas, buvęs Popiežiškosios Šveicarijos gvardijos vado pavaduotojas Tony Jossenas. Jis ne tik dalyvavo kunigo Jono Jūraičio pagerbimo renginiuose, bet pasirūpino dalyvių viešnage ir svetingu priėmimu didžiausiame perėjimo hospice Alpėse “Hospice Simplon”, kur Didžiojo Šv. Bernardo vienuolis papasakojo Napoleono laikus menančią istoriją, vienuolyno ir čia tarnaujančių misiją. Pabuvoję istorinėje vietoje, Tony Jossenas pakvietė aplankyti unikalų muziejų uolose. Virš Naters, senoje artilerijos tvirtovėje, kur lankytojai gali apžiūrėti Šveicarijos gvardijos muziejų „Zentrum Garde“ ir pasinerti į 500 metų Šveicarijos gvardijos istoriją, Tony Jossenas supažindino su karine tvirtove, kuri buvo pastatyta 1939–1940 m. ir iki šių dienų ne kartą buvo modernizuota. Tuo metu jo pabūklai saugojo strategiškai svarbią Simplono perėją ir Simplono geležinkelio tunelį. Įrengtose buvusiose amunicijos kamerose galima susipažinti su paroda apie šveicarų gvardiją. Iki 2002 m. tvirtovė buvo laikoma itin slapta. Kaip pasakojo Tony Jossenas, Valė kantono Naters kaimas gali didžiuotis, pateikęs daugiausiai karių, sargybinių. (Bus tęsinys)