Dalia POŠKIENĖ, LŽS narė
Lietuvos Respublikos Seimas 2006 metais spalio16-ąją paskelbė Mažosios Lietuvos genocido atminimo diena. Šio liūdno Lietuvoje fakto, 80-osios genocido metinės buvo prisimintos Kaune. Renginio, vykusio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje iniciatorius ir vedėjas, visuomenininkas, socialinių mokslų (sociologijos) daktaras Raimundas Kaminskas įžanginėje kalboje priminė, kad 1944 m. sovietų armija užėmė Klaipėdos kraštą ir pradėjo etninį vietos gyventojų valymą. Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių, per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Didelė gyventojų dalis spėjo pasitraukti, tačiau per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) buvo nužudyti.
1945 m. pabaigoje Karaliaučiaus krašte buvo likę tik apie 160 tūkst. vietos gyventojų. Atminimo popietės dalyvius pasveikino LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila.
Pranešimus skaitė architektas, doc. dr. Martynas Purvinas su žmona Marija, pasisakė visuomenininkas Sigitas Šimborskis, LŽS narys, prof. Aleksandras Vitkus. LŽS narė Dalia Poškienė, kuri yra ir XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė apžvelgė leidinius, kuriuose įprasminti Mažosios Lietuvos šviesuoliai, raštijos. Renginyje dalyvavo LŠS išeivijoje valdybos narys istorikas Ernestas Lukoševičius. Buvo išsakytos mintys apie Mažosios Lietuvos genocidą 1944 m. ir jo atminimo įamžinimo reikalingumą ateities kartoms.
Renginio dalyviai susipažino su sovietų okupacinės valdžios leidžiamo Kaune laikraščio Tarybų Lietuva 1944 metų rinkiniu iš (dr. R. Kaminsko kolekcijos), kuriame yra nemažai įdomių pranešimų ir nuotraukų apie to meto Mažąją Lietuvą. Renginio dalyviai pabuvojo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ir prie Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų Vydūno (1868-1953) ir Martyno Jankaus (1858–1946) paminklinių biustų pagerbė jų atminimą. Reginys baigėsi malda ir giesme „Lietuviais esame mes gimę“, kuri yra neoficialus Mažosios Lietuvos himnas.
