LŽS narė Dalia POŠKIENĖ, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
Kauno Švč. Trejybės liuteronų bažnyčioje surengta konferencija, skirta Karaliaučiaus universiteto 480-osioms metinėms. Įžanginį žodį ir šios šventovės prisistoriję papasakojo kunigas Saulius Juozaitis. Konferenciją sveikinimo žodžiu pagerbė dabartinis Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas doc. Dr. Giedrius Romeika. Konferencijoje pranešimą apie Karaliaučiaus universiteto veiklą iki 1945 m. ir jo poveikį Lietuvos visuomenei skaitė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
LPKTS Vilnius skyriaus pirmininkas, prof. Jono Jakaitis pateikė vizualų pranešimą „Nuo klasikinės I. Kanto estetikos iki H. Belting postmodernios vaizdų interpretacinės ikonologijos“. Konferencijoje dalyvavo architektai, Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojai, pelnę Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją Marija ir Martynas Purvinai. Apie Albrechtą Branderburgietį kaip Karaliaučiaus universiteto kūrėją kalbėjo Marija Purvinienė. Albrechtas Brandenburgietis buvo įžvalgus valdovas. Į šalį kvietė žymesnius reformacijos šalininkus, mokslininkus. Priėmė ir globojo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Karaliaučių pasitraukusį A. Kulvietį, S. Rapolionį ir kitus protestantus.Karaliaučiaus universiteto įkūrimo (1544) iniciatorius. Rėmė pirmąją Prūsijoje Weinreicho spaustuvę, rūpinosi lietuvių (skyrė 7 stipendijas) ir prūsų evangelikų liuteronų kunigų rengimu. Jo rūpesčiu ir lėšomis M.Mažvydo parengta ir Karaliaučiuje 1547 išleista pirmoji lietuviška knyga Katekizmas, išleisti trys katekizmai prūsų kalba (pirmasis ir antrasis– pirmojo katekizmo du skirtingi variantai; 1545, 1561). Dėl reformacijos Prūsijos viešajame gyvenime imta plačiau vartoti prūsų, lietuvių, lenkų kalbas. Skyrė lėšų lietuviškoms parapijoms ir pradžios mokykloms Mažojoje Lietuvoje steigti, religinei literatūrai leisti. Doc. dr. Marynas Purvinas apžvelgė Karaliaučiaus universiteto 1544 -1945 veiklą regioniniame kontekste.
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė pristatė Draugijos leidinius, skirtus – raštijos pradininkams, ir spaudos puoselėtojams. Paminėjo surengtą tarptautinį ekslibrisų konkursą, skirtą K. Donelaičio 300 metinėms, konferenciją Karaliaučiuje „Laiko ženklų palytėti“ ir LPKTS vykusią „Martyno Mažvydo šviesa“ kurią organizavo kartu su Karaliaučiaus lietuvių bendruomene (pirm. S. Šamborskis). Paminėtas Vidmanto Staniulio iniciatyva išleistas Kristijono Donelaičio „Metų“ (1818 m.) faksimilinis leidinys, su akad. Antano Buračo pratarme, Karaliaučiaus universiteto prof. Liudviko Rėzos pirmajam knygos leidimui parašytu įvadiniu straipsniu. Tūkstantis šios knygos egzempliorių padovanota šalies mokykloms, bibliotekoms ir išeivijoje veikiančioms lituanistinėms mokyklėlėms. Žurnalisto, rašytojo, draugijos nario Laimono Inio naujausiose knygose “Gyvenimu ir meile tikiu” ir “Milžinų kalvos paunksmėje” yra daugiau nei 30 personalijų, susijusių su Mažąja Lietuva, Karaliaučiaus universitetu. Nemažai Draugijos narių straipsnių publikuota spaudoje (Draugas, JAV), žurnale “Donelaičio žemė” , laikraščiuose “Lietuvos aidas”, “XXI amžius”, “Tremtinys”, III – VII Metraščių tomuose.
Apie aukštąjį mokslą Karaliaučiuje nuo ištakų iki šių dienų pateikė doc. dr. Romualdas Povilaitis. Jo pranešime apžvelgta ir dabartinė Kaliningrade veikiančių mokslo įstaigų padėtis, palyginta su situacija Lietuvoje.
Konferencijoje dalyvavo ir pasisakė K. Donelaičio draugijos pirmininkas G. Skamaročius, pristatydamas naujausius žurnalo „Donelaičio žemė“ numerius, taip pat leidinio „Mažoji Lietuva“ redaktorius ir leidėjas Valentinas Juraitis.
Šiais metais pasaulis mini garsaus mąstytojo Imanuelio Kanto 300 metų gimimo jubiliejų, todėl buvo surengta paroda iš dr. Raimundo Kaminsko kolekcinių rinkinių. I. Kantas iš beveik 80-ties gyvenimo metų, 42-jus dėstė Karaliaučiaus universitete, tapo logikos ir matematikos profesoriumi. Ėjo Filosofijos fakulteto dekano pareigas, buvo Karaliaučiaus universiteto rektorius.
Dr. Raimundo Kaminsko ir Dalios Poškienės nuotr.
