Nuotraukoje: Rašytoja, žurnalistė, ,,Nemuno” vyr. redaktorė Erika Drungytė
Ar mes galime tiksliai atsakyti, kas žmoguje sukelia vienokius ar kitokius pojūčius, išgyvenimus, suvokimus? Ne. Visa tai yra tik spėjimai, kurie, kaip ir daugelis teiginių, išsakytų rimtais rimtų kompetencijų veidais, pavadinami įrodymais. Deja, net ir akivaizdžių dalykų akivaizdūs rezultatai yra laikinas stabilumas. Juk ir atomas kažkada neegzistavo, o kai jau pradėjo, tai dar neskilo.
Bet apie kitą sferą, visiškai efemerišką. Kaip išspręsti pvz žmogaus laimės, orumo, drąsos, vilties reikalus? Iš kur jie randasi? Kaip gimsta? O kada nustoja gyvent, kitaip tariant — išsikrausto? Sprendžiam ir sprendžiam, ieškodami priežasčių išorėje (net jei jos ir viduje, bet vis tiek tai išorė) – vaikystės traumose, santvarkose, asmeniniuose santykiuose, okupacijose, vergovėse, fatalizme ir astrologijoje.. Nėra atsakymų, nors mokslas įrodė, kad… Ir taip be galo, be krašto. Ir klausimai lieka tie patys. Nuo „kodėl“ iki „būti ar nebūti“ — lyg mantra. Rankų grąžymas, sienų kakta daužymas…
Pradedant vienu asmeniu, žmonėmis poroje, ištisa tauta, valstybe ir baigiant pasauliu viskas apie tą patį — kodėl, ką daryti, kaip pasiekti..
Bėda, mano galva, ta, kad norime gauti rezultatą, kuris galimas tik vertikalėje, bet jo siekiame horizontaliomis priemonėmis, niekada rimtai — taip rimtai, kaip pateikiame tuos „įrodymus“ — nežiūrėdami į dvasinio gyvenimo realumą ir prioriteto jam suteikimą.
Ne, ne šiaip palelekint apie vidinę šviesą, ramybę, nušvitimą .. Ne šiaip papostringaut apie tikėjimą, harmoniją, ing ir jang, bla bla bla…
Tiesa ta, kad mes grabaliojame orą, į kurį patys pripūtėm arabų, visko, ko norėtume, bet taip ir neapsisprendėm, kas yra tiesa, kas fundamentas, kas tai, ką pripažįstame kaip vieningą mus jungiantį aukštesnįjį tikslą.
Bet koks darbas, bet kokie santykiai be vertikalės galiausiai baigiasi vienodai. Tai atneša nuovargį, tuštumos, beprasmybės jausmą, nuobodulį, neviltį, desperaciją, pyktį, savigailą ir t.t.
O dar tiksliau — be Dievo kūnas pradeda erzinti greičiau nei jis miršta.
Ramybė, spinduliavimas, šypsena, buvimas tarsi nepastebint daiktų, gilus tiesus žvilgsnis, žodžių ir darbų vienybė. Štai, kas mus žavi kituose. Bet užuot pasirinkę mus pačius perkeičiantį kelią, išeiname ieškoti burtų pas burtininkus. Tai va ir buriam…
