93. Apie nušautus tris „zuikius“ ir… desertą su nekokiu poskoniu…

Virginija Grigaliūnienė, žurnalistė

Vilniuje surengtas tarptautinis  iN’25: Integracijos ir įtraukties forumas, į kurį susirinko įvairių valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos atstovai. Forumą organizavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Britų Taryba. Tai pirmoji dvi dienas trunkanti tarptautinė konferencija, skirta sparčiai kintantiems tautinių mažumų, migrantų ir kultūrų įvairovės iššūkiams aptarti. Kodėl tarptautinis renginys vyksta būtent šiomis dienomis? Nes forumas skirtas gegužės 21 dieną Lietuvoje švenčiamai Tautinių bendrijų dienai ir yra vienas iš renginių, skirtų šiai progai.

Visi labai laukė sveikinimo žodį turėjusio pasakyti LR Ministro Pirmininko Gintauto Palucko, deja, „tvari koalicija“ Seime jau ne pirmą kartą „bušavoja“, tad premjeras tuo laiku privalėjo dalyvauti Seimo posėdyje. Taigi Premjero sveikinimo žodį forumo dalyviams perskaitė jo patarėjas tautinių bendrijų ir teisės klausimais Aleksandr Radčenko.

Po dar visos eilės sveikinimų pranešimus pristatė habil. dr. Elżbieta Kuzborska-Pacha, ESBO Aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais biuro vyriausioji patarėja teisės klausimais („Nuo įtraukties prie dalyvavimo: Sėkmingos tautinių mažumų politikos ramstis“); Jolita Gestautaitė, Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos skyriaus vedėja („Socialinė sanglauda ir kultūrinė įvairovė skaičiais“); dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, LSMC Sociologijos instituto, Etninių tyrimų skyriaus vadovė („Tautinės sudėties ypatumai: ką rodo Lietuvos gyventojų surašymų duomenys“), po to vyko diskusija („Imigracijos diktuojami pokyčiai ir reikalingos priemonės“), kurioje dalyvavo Lietuvos ir užsienio šalių darbo su užsieniečiais organizacijų atstovai.

Džiaugiuosi, kad man, šio forumo dalyvei, pavyko nušauti net tris „zuikius“: atvykusi į sostinę ankstų rytą, dar prieš forumo pradžią suspėjau pasigrožėti Vilniaus architektūra; antras „zuikis“ – sužinojau daug informacijos apie tautinių mažumų situaciją Lietuvoje ir įvertinau naujausią statistiką, kokių tautybių atstovų Lietuvoje šiandien  dirba (gyvena) daugiausia. Tenka pripažinti, kad šie skaičiai nepradžiugino, ypač turint galvoje artimų kaimynų itin aktyvią „invaziją“ į Lietuvą pastaraisiais metais… Gal tiek jų ir nereikėtų…\Na, o trečiasis „zuikis“ – būtent gegužės 22-ąją, ketvirtadienį, prie Katedros vykusi Vokietijos brigados inauguracija, kurioje apsilankiau kaip tik per forumo pertrauką. Ir štai ką pastebėjau: labai mieli ir malonūs mūsų šalies sergėtojai vokiečiai, kurie susirinkusiems negailėjo nei suvenyrų, nei šypsenų. O pabaigai – mano jau minėtasis ne itin gero skonio „desertas“.

Trumpai pasigrožėjusi Vokietijos brigados kariškiais ir technika (leido ir į tanko vidų įlipti!), skubėjau atgal į forumą, kai į vokiečių brigados inauguracijos iškilmes vilniečiai ir miesto svečiai dar tik ėjo Katedros link… Atkreipiau dėmesį, kad čion žingsniuoja ir daug parlamentarų. Ūmai kilo noras su tautos išrinktaisiais pasisveikinti (bent jau tiek). Nesvarbu, kad jie manęs nepažįsta – užtat aš žinau, kas jie tokie.

Prisipažinsiu – toli gražu ne su visais sutiktais seimūnais pasisveikinau. Su kai kuriais iš jų tiesiog nebuvo noro sveikintis… O va išvydusi artėjančią konservatorių elito grupelę, garsiai ištariau „Laba diena!“. Dėbtelėjo ne vienas iš šios grupelės ir… nieko neatsakęs keliavo toliau. Vienintelis Laurynas Kasčiūnas, tvirtai ir vyriškai (kaip ir dera buvusiam KAM ministrui ar partijos pirmininkui), lygiai taip kaip ir aš garsiai ir ryžtingai atsakė: „Laba diena!“.

Einu toliau – dar du seimūnus atpažįstu. Iš jų vienas – dar ir su kultūra ([praeitoje kadencijoje) buvo labai susijęs… „Laba diena!“ – maloniai rikteliu iš anksto, kad spėtų atsakyti. Ką? Mūsų žvilgsniai susitinka, bet taip laukto atsakymo į „Laba diena“  taip ir neišgirstu…

O va po akimirkos sutikta buvusi Seimo pirmininkė Viktorija (į vokiečių brigados iškilmes skubanti viena, be kompanijos), į „Laba diena“ atsako ir lygiai tokiais pat žodžiais, ir plačia šypsena! Tad nors pradinis „poskonis“ ir nebuvo labai malonus, ačiū Dievui, pagalvojau, yra ir mandagių parlamentarų…

Virginijos Grigaliūnienės nuotr.