Dalia Poškienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
Marijampolėje, Meilės Lukšienės švietimo centre įkurtoje Beatričės Kleizaitės-Vasaris Menų galerijoje vyko iškilių Sūduvos krašto dukrų Beatričės Kleizaitės-Vasaris ir Magdalenos Birutės Stankūnienės 100-mečio jubiliejaus minėjimo popietė. Renginyje dalyvavo ir kauniečiai žurnalistai, XXVII knygos mėgėjų draugijos ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos nariai. Svečius svetingai pasitiko Galerijos muziejininkė Nina Fiodorova, kuri papasakojo apie šviesaus atminimo Menų galerijos įkūrėją Beatričę Kleizaitę – Vasaris. Ji – viena iš nedaugelio išeivijos kultūros asmenybių, dar atgimimo metais (1989) grįžusių iš JAV į Lietuvą ir visas jėgas atidavusių jos kultūriniam atgijimui, meno puoselėjimui.
Jau pirmaisiais atsikūrusios Nepriklausomybės metais Beatričė Kleizaitė – Vasaris ėmėsi iniciatyvos Vilniuje pastatyti Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino paminklą, įkūrė „Kunigaikščio Gedimino Paminklo šalpos Fondą“. Marijampolė – tėvų gimtinė, todėl ji pasirinkta sukauptos kolekcijos saugojimo vieta. Suvalkijos sostinei padovanojo virš 400 dailės kūrinių kolekciją. Kitas Beatričės Kleizaitės-Vasaris atminimą menantis kultūros židinys yra Anykščiuose. 2010 metai ji padovanojo savo sukauptą daugiau kaip 120 angelų kolekciją (tapybos, grafikos, skulptūros, tautodailės kūrinių).Taip gimė ,,Angelų muziejus“, nuolat papildomas įvairiais eksponatais.
Kitas ryškus indėlis į Lietuvos kultūros, meno istoriją – išleistos knygos, meno albumai, kurie taip pat yra saugojami galerijoje. Šimtmečio atminimo popietėje aš kalbėjau apie Beatričę Kleizaitę – Vasaris, jos išskirtinę misiją, visas jėgas ir kūrybines galias atiduoti savo tautai. Susipažinau su šia Moterimi dar jai gyvenant JAV. Renginio metu Marijampolės Menų galerijai padovanojau naujausią Draugijos leidinį – VIII Metraščio tomą – enciklopedinį žinyną, kuriame įamžintas ir mūsų draugijos Garbės narės B. Kleizaitės -Vasaris vardas.
Nuotraukoje: Rašytojas ir žurnalistas Laimonas Inis
Beatričę Kleizaitę – Vasaris išlydėjus Amžinybėn, jos dukros Menų galerijai padovanojo 15 meno kūrinių, taip pat mamos gautus apdovanojimus. Tai Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, už nuopelnus Vilniaus miestui – pirmasis Barboros Radvilaitės medalis, už nuopelnus Marijampolei – Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinas ir Marijampolės Garbės piliečio ženklas. Už nuopelnus kultūrai – jai buvo įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Dar vienas leidinys, bylojantis apie kultūrinį bendradarbiavimą – rašytojo, žurnalisto Laimono Inio knyga „Dangaus šulinys. Žemaitiškos istorijos, tikros ir išgalvotos, girdėtos ir sapnuotos“. Knyga iliustruota žemaičių dailininkų, išeivių kūriniais iš Beatričės Kleizaitės-Vasaris kolekcijos, saugomos ir eksponuojamos Marijampolės Menų galerijoje. LRS ir LŽS narys L,Inis dalijosi prisiminimais ne tik apie susitikimus rengiant knygą, bet ir apie šios Lietuvos mecenatės palikimo svarbą.
Nuotraukoje: Beatričės Kleizaitės-Vasaris apdovanojimai