Sutrumpinta Jono Jusio biografija – gegužės 5-ąją Vilniuje pristatyta Vytauto Indrašiaus knyga. Jonas Jusys (1891-1931) gimė Svėdasų parapijoje šešių vaikų šeimoje. 1905 metais visi vaikai išvažiavo uždarbiauti į Peterburgą. Jonas dirbo pasiuntinuku kartono fabrike, paskui tarnavo caro kariuomenėje. Kovose prieš vokiečius gavo šv.Jurgio kryžių, per revoliuciją išrinktas gvardijos Lietuvių rezervinio pulko kareivių komiteto nariu. Grįžęs į anarchijos apimtą Petrogradą, įstojo į bolševikų partiją. 1918 m. kovą paskirtas į ČK.
Tarnavo Smolnyje, paskui Maskvos Kremliuje ypatingos paskirties būryje – saugojo Leniną, Staliną, Dzeržinskį, Rykovą. 1923-1926 m. saugojo tik Dzeržinskį, buvo jo apsaugos vadu. Dzeržinskiui mirus, ČK vadovybės rekomenduotas saugoti Staliną. 1927-1930 metais buvo jo asmens sargybinis (apsaugos grupėje buvo latvių, žydų, o rusų buvo mažiausiai – jai vadovavo Karlas Paukeras, sušaudytas 1937-tais). Praktiškai buvo tapęs Stalino šeimos nariu, su šeima persikėlė gyventi į Kremlių. Jau 1927-tais apgynė Staliną keistame susistumdyme Lenino mauzoliejaus tribūnoje (kai karo mokyklos kursantai norėjo apkulti Staliną), tapo apsaugos viršininku. Apdovanotas vardiniu mauzeriu, Raudonosios vėliavos ordinu, Čekisto garbės ženklu.
Nežinia, kaip būtų susiklostęs jo likimas, bet 1931 metų vasario 2-ąją Jonas Jusys mirė nuo infarkto. Tokia mirtis apsaugojo artimuosius nuo persekiojimo – net šeimą tik vėliau iškeldino iš Kremliaus. Jusio sesuo ir du broliai gyvenimą baigė Lietuvoje.
Tai tik Rusijoje gyvenusio lietuvio biografija. Kiek kruvinos buvo jo rankos, dirbant Stalinui – jau kitas klausimas.