Naujasis almanacho ,,Žurnalistika“ numeris, parengtas jau naujojo vairininko. Tiesą sakant, buvo šaltoka bristi į žurnalistinius vandenis po tokio solidaus ir profesionalaus kolegės Jolantos Beniušytės benefiso, bet gyvenimas diktuoja savus iššūkius, ir žurnalistinė vaga turi tendenciją keistis. Nebūsiu originalus sakydamas, kad pirmo blyno svilėsiai gali dvelktelėti vartant ir skaitant šio numerio publikacijas. Kita vertus, svarbūs to pirmo karto įvertinimai – ateity visada galėsiu vadovautis vertingais pastebėjimais ir kolegiškais patarimais. Kolegei Jolantai Beniušytei labai dėkingas už solidžios praktinių įgūdžių veiklos atvertą skrynią. Šiltas žodis ne tik sušildo, bet ir motyvuoja, rodo kelią.
Karo ir laisvės žurnalistikos tema šiandien vyrauja vos ne visuose leidiniuose. Mūsų tikslas – atskleisti, kurioje barikadų pusėje pasiklysta tiesa. Kaip atskirti tikrąją karo lauko tiesą? Kuo patikėti? Ar informacijos vartotojas gali rasti tiesą naudodamasis alternatyviais šaltiniais? Kaip identifikuoti propagandą ir dezinformaciją? Klausimų daug. Atsakymai įvairūs. Čia – tarsi užminuotame lauke, nežinai, kada ir kur sprogs. Žodžio propaganda yra labai veiksni vienai ar kitai kovotojų pusei, svarbi ir kariaujančių arba į karą įveltų šalių paprastiems gyventojams. Būti ar nebūti, kai „priešas siunčia šnipus“, o mes „turime žvalgus“. Toks sugretinimas tarsi atskleidžia taktinių gudrybių svarbą ir esmę. Todėl politologas Nerijus Maliukevičius, narstydamas propagandos žalą, o karo žurnalistas Eldoradas Butrimas, vadovaudamasis patirtimi karo lauke, įrodo, kodėl žurnalistas turi būti objektyvus ir pateikti informaciją bei emocijas tokias, kokias jis patiria ir išgyvena ten, kur įvykių nesuplanuosi iš anksto, kur egzistuoja tikras karo pragaras ir jo žiauriausios pasekmės. Šlovė Ukrainai!
Pokalbiai apie žurnalistiką pateikia įvairias skirtingas nuomones, palaikančias arba kritiškai vertinančias žiniasklaidą. Bandymai kuo labiau išsklaidyti mūsų virtuvės kvapus dažnai tampa paveikių diskusijų objektu. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius bando išlikti tvirtas kasdieniuose žurnalistiniuose skersvėjuose, kaip profesinės sąjungos vadovas būti jautrus neteisybei, įrodinėti, kad cenzūra negali varžyti žodžio laisvės.
Įvairi almanacho tematika tepaskleidžia Jums naujų minčių kitoms temoms, kad kitas numeris būtų įvairesnis ir įdomesnis, kad jame galėtumėte atrasti, ko norite ir ko ieškote.
Nuoširdžiai dėkoju žurnalo redkolegijos nariams, kolegoms, padrąsinusiems savo patarimais ir draugiškomis įžvalgomis. Linkiu visiems patirti kūrybinį džiaugsmą siekiant prasmingo rezultato.