Žiniasklaidos atstovai, skleisdami informaciją apie egzistuojančius ir siūlomus įstatymus, nėra įpareigoti profesionaliai juos išmanyti. Be jokios abejonės, jų skleidžiama informacija privalo atitikti tikrovę ir nebūti klaidinanti.
Tokį klausimą sprendėme Tarnyboje, kai į mus kreipėsi asmuo su skundu apie vienoje televizijos programoje aptartą Seime siūlomą įstatymo pataisą. Programoje kalbėta apie Seime svarstomą Partnerystės įstatymo projektą ir įvardinta, kad jis skirtas ginti gėjų ir LGBT bendruomenės teises.
Skundo teikėjas atkreipė dėmesį, kad nors ši grupė ir yra pažeidžiamiausia, bet įstatymas skirtas ir gali būti taikomas visoms asmenų grupėms, nepriklausomai nuo jų lytinės orientacijos ir pagal lygių teisių principus, todėl jis tiek pat skirtas ir heteroseksualiems asmenims.
Šis pastebėjimas – teisingas. Tačiau televizijos programoje tai nebuvo paneigiama ar ignoruojama. 
Programoje politikai pateikė savo požiūrį į Seime įvykusį įstatymo įtraukimą į darbotvarkę, išbraukimą ir pakartotinį įtraukimą, aptaria to priežastis, vertina įstatymą, jo priėmimą. Programoje taip pat nurodoma, kad LGBT bendruomenė, jos atstovai siekia daugiau teisių įtvirtinimo įstatyme, vis dėlto dabartinis įstatymas yra pirmi žingsniai siekiant užtikrinti demokratines teises visiems asmenims.
Taigi, įvertinę, kad žiniasklaidos atstovų skleista informacija yra teisinga ir objektyvi, tyrimo dėl gauto skundo nepradėjome.
Vladimiro Beresniovo (Vlaber) piešinys