Arvydo Juozaičio dramos ,,Kudirka – buvau atėjęs” pristatymas Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune buvo prabangus. Pianistė Inga Maknevičienė grojo pirmąja viešai publikuotą V. Kudirkos pjesę Varpelis“, skaitovai Virginija Kochanskytė ir Vilius Kaminskas pateikė dramos ištraukas. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus sakė, kad perskaitė dramą „su dėmesiu, nuostaba ir džiaugsmu, nes patraukė autoriaus drąsa ir užmojis. Skaitymas buvo šventė“.
Anot G.Jankaus, tai – daugiasluoksnis intelektualus kūrinys, sudėtingas epinis pasakojimas, kuriame neatsiejama nuo V. Kudirkos gyvenimo – meilės tema. Jo gyvenime buvo trys moterys – Varšuvoje Amelija, Plokščiuose – Maila Talvio, su kuria siejo sielų bendrystė, ir Valerija, kuri V. Kudirką lydėjo iki pat mirties.
Maila Talvio iš dramos „iškrito“. Apie Valeriją žinome daugiau, tačiau Amelija?.. Ji ir lieka paslaptimi, tačiau A. Juozaitis pasakoja, jog būtent jos tėvas V. Kudirką išpirko iš kalėjimo, sumokėjęs didelius pinigus, jog Amelija, pasiturinčio tėvo dukra Varšuvoje, gyvenimą baigia Antavilių prieglaudoje netoli Vilniaus, likus savaitei iki mirties sudegindama visus saugotis V. Kudirkos laiškus, gaidas, fotografijas – likusias svarbias V. Kudirkos gyvenimo detales. Apie tai plačiau rašo Julius Būtėnas 1937 m. išleistoje knygoje „Vincas Kudirka“.
Kudirkos Naumiestyje dramos pristatymas kuklesnis, labiau dialogo formos padedant man, šių eilučių autorei. Tačiau susidomėjimas Suvalkijoje nė kiek ne menkesnis. ,,Esam lyg po gerų atlaidų”, – kalbėjo besiskirstančios moterys.
Po renginio – Mišios karmelitų statytoje Kudirkos Naumiesčio bažnyčioje, kurios bokštai regimi ir A. Juozaičio dramoje, ir geltona rožė ant Vinco Kudirkos kapo jau visai sutemus… Lapkričio 20-ąją dramos skaitymų su nekantrumu laukia Klaipėda.
Kol kas dar nėra aišku, ar A.Juozaičio drama (Varšuvoje atspausdinta vos 40 egzsmpliorių) bus leidžiama didesniu tiražu, bet tokia svajonė yra. Negana to, Arvydas siūlo išleisti visas tris Vincui Kudirkas skirtas dramas – Kazio Inčiūros „Vincą Kudirką“, parašytą 1934-aisiais, Gedimino Jankaus „Ir šviesa, ir tiesa“, skurtą 2008 metais, ir pastarąją Arvydo Juozaičio „Kudirka – buvau atėjęs“… Tai būtų didelė dovana visoms Lietuvo mokykloms, kad suprastų, jog be prigimtinės kalbos Lietuva ir laisvė neįmanomos.
Giedrimės Didžiapetrienė nuotraukos iš Kauno ir Kudirkos Naumiesčio
