Lygiai prieš dešimt metų kultūrologas Virginijus Savukynas parengė pirmąją televizijos laidą ,,Istorijos detektyvai”, kuri nepraranda populiarumo ir ją rodo nacionalinė LRT televizija. 2023-ųjų pavasarį Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos šventėje Kaune LŽS nariui V.Savukynui buvo įteikta pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo Petro Babicko premija. Apdovanojimas buvo skirtas už originalias istorines laidas, kurių autorius ir vedėjas Virginijus Savukynas. Vilnietis anonsuoja savo laidą, kurioje dalyvaus kaunietis LŽS narys, prof. Egidijus Aleksandravičius.
Egidijus Aleksandravičius – puikiai žinomas istorikas, nelabai linkęs kalbėti apie save, todėl džiaugiuosi, kad jis sutiko „Istorijos detektyvų“ filmavimo komandą priimti savo senelių namuose Dzūkijoje, nors jis pats yra pats tikriausias žemaitis. „Tai yra pasididžiavimas ir kažkokio stabilumo garantinis raštas“, sakė jis.
Kalbėjomės apie jo kelią į istoriją, studijas, studentiškas diskusijas su Alfredu Bumblausku, kuris, beje, norėjo tapti archeologu. Apie būtiną sovietmečiu išgyvenimo įgūdį – kaip atpažinti KGB „stukačius“ ir didžiulį norą kažką padaryti, kai buvo tiek absurdiškų draudimų.
Trumpas liudijimas: „Atsimenu, su A. Kulakausku, Bumblausku ir dar kažkuo nueiname pas prorektorių Sudavičių ir sakome, kad tokiame ir tokiame rūsyje mes norėtume sukurti istorijos teatrą. Bumblauskas buvo tada pasinešęs ir tikrai labai giliai suvokė akademinio teatro tradiciją. Jis pradėjo vardinti, kad jėzuitų dramas. Įsivaizduok, jėzuitų tas standartines, istorines, mokyklines dramas. Ir Sudavičius pro sukąstus dantis tame ištaigingame ir atrestauruotame rūme sako: „Dar toks jūsų pasiūlymas, tai jūsų čia nei vieno universitete nebus“. Ir išėjome „velvet underground“ nuleidęs galvas.“
Taip pat pakalbėjome apie svaiginantį kūrybos impulsą atgavus nepriklausomybę. „Man atrodo, kad tas pirmas dešimtmetis buvo toks laikmetis, kuriame senoji biurokratija jau buvo suklususi ir nežirgliojo per visus, nežiūrėjo iš aukšto. Naujoji biurokratija dar nebuvo sukremzlėjusi. Kitaip sakant, buvo daug kūrybinio chaoso, kartais daug negalvojančio aktyvizmo, bet vis tiek buvo tai laisvės, vilties laikas, kur atrodė, kad mes viską galime sukurti. Mums gali neužtekti proto. Mums gali neužtekti moralinės jėgos ir idealizmo. Bet sukurti beveik viską galime.“ Norisi tikėti, kad to kūrybiškumo ir vilties laikai sugrįš.
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.