(Tęsinys) Puikiai suprantu, kad žiniasklaida – privati, kad tai verslas, kuris turi save išsilaikyti. Bet vardan daugiau pinigų sąskaitoje nusipiginti iki tokio apgailėtino lygio? Nežinau, kas dar taip galėtų.
Be abejo, yra tautiečių, kuriems įdomu sekti, tarkim, influencerės ir jos antro (o gal iš tiesų pirmo?) vyro šeimyninių santykių dramą; kuriems miela malonu domėtis nušalinto prezidento dukrelės užsitęsusiomis kelionėmis ar demonstruojamais skudurais; kuriems žingeidu skaityti apie boksininko buvusiosios ar vienos TV laidos vedėjos erogeninėms zonoms priskiriamų organų chirurginius pokyčius; kuriems rūpi išmurzinto kūno moteriškės dar prieš skyrybas su vyru ir vaiko tėvu įsiplieskę nauji santykiai su Broniumi, kurie, sako, jau lyg ir baigėsi – pakako TV laidoje pasireklamuoti ir basta…
Yra žmonių, kurie įdėmiai seka esą „pramogų pasaulio garsenybių“ gyvenimo smulkmenas. Bet tokių – drįstu teigti – mažuma. Tai kodėl tokios „naujienos“ kone visuose portaluose įkeliamos matomiausiose vietose??? Kodėl tokio „elito“ kiemo reikalai gretinami šalia rimtų straipsnių apie geopolitiką, Ukrainos ar Izraelio karą su užpuolikais, Vyriausybės veiklą, ir panašiai?
Portalo vadovai galėtų sukurti kokią rubriką ar skyrelį, pavyzdžiui, su pavadinimu „Durnių laivas“, ar „Kaip nupunšama“, ar „Kas kvailiau?“, įprausti tą rubriką kur nors apačioje, kamputyje, ir tegu deda joje visokias panašaus plauko „žinias“. Kas tuo domisi – neabejoju, tikrai susiras. Gal dar ir specialią prenumeratą užsisakys. Ir sutiks mokėti ne po 1 ar 3 Eurus kas mėnesį, o ir visus dešimt! Bet ne! Vos tik kokia gviazda pirstelėjo – portalai, regis, net viduriuoja, vienas nuo kito nurašinėdami, kad tik kuo greičiau tokią „svarbią žinią“ visuomenei praneštų!
Arba – rimtais žodžiais ir pasitelkus ligotas asmenybes (prisistatančias „angelų terapeutėmis“, „AromaPsichologijos mokytojomis, rankų analizės ekspertėmis, resursinių gebėjimų vystymo specialistais, ir t.t.), popieriniuose žurnaluose ar portaluose, vėlgi matomiausiose vietose, viešinami pastarųjų kliedesiai, o dar tiksliau – visokiausios astrologinės-ekstrasensinės-burtų nesąmonės, kai iš to buvo juokiamasi dar XX amžiaus viduryje! Beje, kas vis tiek šventai įtikėję astrologų paistalais, siūlyčiau paskaityti mokslininko Artūro Pitkausko knygą „Štai kodėl mums nepasiekiamas Marsas“, ir gal pagaliau atsivers akys. Ir visos „čakros“ (dabar aš smagiai kvatoju)…
Seniai žinau atsakymą, kodėl tiek daug vietos skiriama minėtai rašliavai: viską lemia paspaudimai. Nesvarbu, ar teigiami, ar neigiami. Kuo jų daugiau – tuo didesnis portalo lankomumas, vadinasi, ir solidesnė suma už reklaminį tekstą
tame portale! Nes gi, prašom, statistika liudija: mes esame labai populiarūs, užimame pirmą, antrą ar trečią vietas pagal portalo lankytojų skaičių!
Na ir kas, kad dėl prastos kokybės turinio žiniasklaidai vis dažniau klijuojamos purvasklaidos (vakar perskaičiau, kad žurnalistus jau ir šūdasklaidininkais įvardija!) etiketės – užtat portalo pajamos auga!
Kas mums tie inteligentai – tarptautinėje erdvėje pripažinti mokslininkai, stebuklus savo auksinėmis rankomis kuriantys, gyvybes gelbstintys gydytojai, pasaulinio lygio menininkai ir jų darbų parodos! Kam apie juos rašyti, kam užimti vietą gautiems pranešimams spaudai apie tai? Nebent susimokėtų… O va kai kuri nors „garsenybė“ iškėlė būsimo kūdikio lyties paskelbimo balių, nusipirko firminę tašę ar išgirdo tragišką žinią apie draugės sesers vyro brolio mirtį – jau visai kas kita, straipsnis (neretai – kartu su visa tos „garsenybės“ biografija) publikuojamas matomiausioje vietoje! Svarbi aktualija (kvatoju balsu).
Šuo loja – karavanas eina. Nieko naujo neparašiau. Mąstančių žmonių kompanijose apie tai kalbama metų metus, o mūsų žiniasklaidos priemonių savininkai (didžioji dalis), nekreipdami dėmesio į vis labiau dvokiančią medijos reputaciją, elgiasi taip, kaip jiems naudingiau.
Gerą vardą praradus, susigrąžinti jį gana sudėtinga. Bet bandyti galima. Pavyzdžiui, kad ir neapmokestinant plačiajai visuomenei skirtų straipsnių, kuriuose kalbama apie sveikatą, ligų profilaktiką; apie tam ar kitam regionui svarbias aktualijas, meno, kultūros naujienas, ir panašiai.
Kur tau! Įdomu, kas laukia susiaurintų Vilniaus gatvių? Susimokėk. Nori perskaityti, kas dedasi organizme, kai trūksta augimo hormono, ir kai apie tai kalba gydytoja, o ne kokia rinkodaros kursus baigusi šarlatanė – susimokėk. Nori sužinoti, kodėl nerimauja garsus ekonomistas, baimindamasis, kad tik nepasikartotų 2007 metų scenarijus – irgi atsimuši į „Tik prenumeratoriams“.
O užsakomojo turinio tekstų – nors vežimu vežk. Jie skaitytojams (dėl suprantamų priežasčių) neapmokestinti. Ir apie tai, kad koks nors prekybos tinklas šokiravo pirkėjus priimtu sprendimu (prie įėjimo padėjo krepšelių), ir kad į pajūrį prigužėjo tiek turistų, jog vietų jau tuoj tuoj neliks (ogi kam paskambinu – tik atvažiuok, laukiame, dar ir gerą nuolaidą padarysim!); ir kad lietuviai jau baigia išpirkti vietas lėktuvuose į egzotiškus kraštus (nors kelionių organizatoriai be perstojo siuntinėja žinutes, kad yra tų vietų, ir kelionės kaina akcinė ar pasiūlymai degantys! Ir t. t., ir t. t.
Taigi jei anksčiau žiniasklaida būdavo apibūdinama kaip „valdžios kontrolės institucija, objektyvios informacijos pateikėja, komunikacijos tarp valstybės ir piliečių užtikrintoja, visuomenės požiūrio formuotoja“, tai dabar, atsiprašau, iki tokių funkcijų jai kaip skruzdėlei iki Mėnulio ropoti… Su „nuomonės formavimu“ jau turime tragikomiškų pavyzdžių, kai, sakysime, kadaise „prisuktais papais“ išgarsėjusi dvidešimtmetė influencerė, „formuodama nuomonę“, uždirba mažiausiai dešimt kartų daugiau nei trisdešimt metų praktikos sukaupusi gydytoja odontologė… Mokslų nereikia – reikia tik turtingų tėvelių ar „gerai stovinčių“ draugužių padovanoto „pradinio įnašo“ ir… įžūlumo! Ir tu tuojau pat norimą titulą nusipirksi – būsi įvardijama „pramogų pasaulio garsenybe“, kurios kiekvieną žingsnį seks ir fiksuos fotografų objektyvai ir „žiniasklaidos“ atstovų akys ir ausys…Liūdna. Deja, šviesos tunelio gale nelabai matyti…
LŽS nario, dailininko V. Beresniovo piešiniai