Viena iš šiuo metu itin aktualių ir didelį susidomėjimą keliančių temų – ES santykiai su Kinija. Europai nerimą kelia blogėjanti verslo aplinka ir vis nesąžiningesnė Kinijos bendrovių konkurencija, Kinijos diplomatijos konfrontacinis požiūris į atskiras valstybes nares ir visą ES. Mūsų universitetai, mokslininkai, žurnalistai ir pilietinės visuomenės veikėjai patiria spaudimą, cenzūrą ir net grasinimus. Nepritariantys Kinijos valdžios oficialioms doktrinoms ir politikai tampa jos priešais. Visa tai labai neigiamai veikia Europos vertybes ir vienodas sąlygas verslui bei piliečiams.Tai netoleruotina ir atsakingų sprendimų paiešką skatinanti situacija. Todėl natūralu, jog regioninei žiniasklaidai skirtame seminare, kurį organizavo Europos Komisijos atstovybė ir Europos Parlamento biuras Lietuvoje, ši aktualija buvo plačiai aptarta.
Savo įžvalgomis šia tema dalijosi Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Petras Auštrevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis. Diskusiją moderavo žurnalistė Liucija Zubrutė.
R. Juknevičienės teigimu, Kinija šiuo metu (ir net ilgalaikėje perspektyvoje) tampa didžiausia grėsme tiek Europai, tiek pasauliui. Kaip toliau klostysis situacija, priklausys ir nuo Rusijos karo Ukrainoje baigties. Europos Sąjunga supranta Kinijos keliamas grėsmes. Galbūt labiau „atverti akis“ padėjo pandemija, kuomet paaiškėjo, kiek mes esame nuo jos priklausomi. Vienas iš paprasčiausių pavyzdžių galėtų būti tai, jog Europa negamina paprasčiausio paracetamolio, kurį tiekia Kinija. Lietuva, nuspręsdama paremti Taivaną, labai aktyviai prisidėjo rengiant europinę rezoliuciją Kinijos atžvilgiu. Mūsų šalis buvo vadinama sektinu pavyzdžiu.
P. Auštrevičius priminė, jog 2016 m. santykiai (verslas, prekyba, reformos, abipusis bendradarbiavimas, susitarimai dėl investicijų sutarties ir kt.) su Kinija buvo apibrėžti ES strategijos rėmuose. Dabar rengiama nauja strategija, kurios tikslas – ne atsiriboti nuo Kinijos, ne statyti sieną, bet ieškoti sąlyčio taškų. Vis dėlto jau dabar tampa aišku, jog ši strategija nebus lengvai suderinama ir priimama. Kinai neteikia garantijų dėl retųjų metalų (aliuminio, vario ir kt.) tiekimo, juos kaupia, užuot siuntę užsienio rinkoms. Politinių teisių srityje Kinijoje taip pat išlieka daug problemų (kitaminčių, kitas religijas išpažįstančiųjų persekiojimas ir t.t. ). Nebus lengva suderinti ir ekonominius interesus. Europa vis dar labai priklausoma nuo Kinijos IT, skaitmenizacijos ir kitų ekonomikos skatinimo veiksnių.
Anot M. Vaščegos, Kinija stengiasi išnaudoti pasaulio šalių priklausomybę nuo jos bei ateinančias investicijas, todėl natūralu, jog turi keistis Europos požiūris į šią valstybę, būtina ieškoti išeičių mažinant esamas rizikas.
EK atstovybės Lietuvoje pirmininkas pritaria sprendimui pradėti elektromobilių antidempingo tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar elektromobilių gamyba nėra subsidijuojama. Ir – nekreipti dėmesio, kad šis sprendimas labai nepatiko Kinijai.
ES santykiai su Kinija apima labai daug sričių, todėl europiečiai puikiai supranta abipusiai naudingo bendradarbiavimo siekį. Iš tiesų, negalima nereaguoti į ES interesų pažeidinėjimą.
Š. Liekis pritarė, jog ES santykiai su Kinija yra sudėtingi. Dabar vykstančius procesus jis vertino kaip deglobalizacijos pradžią. Mūsų laukia dideli iššūkiai, kuomet didžiulė valstybė diktuoja savo galią. Sisteminiai skirtumai nevaidina svarbaus vaidmens esant galios faktoriams. Tai sukelia rimtų problemų. Europos Parlamente ir Europos Komisijoje vykstančios diskusijos susijusios su šiais klausimais. Situacija nėra vienareikšmė, tad yra labai daug svarstytinų klausimų.
Diskusijos dalyviai pripažino, jog ES turi vienyti visas demokratijas, bendram tikslui pakviečiant tiek JAV, tiek artimiausias Kinijos kaimynes, ieškoti alternatyvų Kinijos rinkai. Juolab, jog šiuo keliu žengia ir Japonija (stiprina santykius su Pietų Korėja), Taivanas taip pat ieško alternatyvų Kinijos rinkai. Tai reiškia, jog tokia pozicija įgauna tam tikrą saugumo dimensiją. Beje, kokia iš tiesų yra Kinijos politika, jau spėjo įsitikinti Afrikos valstybės, kuriose Kinija stato didžiulius objektus (fiksuojami elementarių darbo sąlygų ir žmogaus teisių pažeidimai daug ką byloja). Belieka tikėti, jog visoms imperijoms anksčiau ar vėliau ateina laikas, kaip priešpastatomos kliūtys jų dominavimui…
R. Pečeliūnienės nuotraukos