Kaip jau rašėme, Europos Komisijos atstovybė ir Europos Parlamento biuras Lietuvoje pakvietė regioninės Lietuvos žiniasklaidos atstovus į dvi dienas „Europos namuose“, Vilniuje, trukusį seminarą, kurio metu dalyviai išgirdo aktualių, įdomių pranešimų bei aktyviai dalyvavo diskusijose.
Rugsėjo 13 dieną Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime apžvelgė Europos Sąjungos padėtį ir apibrėžė kitų metų pagrindinius prioritetus bei iniciatyvas, primindama pastarųjų metų ES laimėjimus.
Taigi, kuo šiandien gyvena Europa ir kokie iššūkiai jos laukia?
Pranešimo aptarimo diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir 15min.lt vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis. Diskusiją moderavo žurnalistė Aušra Jurgauskaitė. Diskusijos dalyvius pristatė EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė ir EP Lietuvos biuro atstovas Dovaidas Pabiržis.
Tiesiai iš Strasbūro į seminarą atskubėjusi D. Jakaitė, kuri tokių pranešimų klausėsi jau ne pirmą kartą, pripažino, jog Europos Parlamento dalyvių emocijos po šio pranešimo buvo įvairios. Tikėtasi, jog jis bus aštresnis, bet tai buvo paskutinė Europos Komisijos pirmininkės ataskaita prieš kitų metų birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, todėl, manoma, tai galėjo daryti įtaką kiek švelnesniam pranešimo tonui…
Pranešime daugiau dėmesio skirta Žaliajam kursui bei jo įgyvendinimui, kovai su infliacija, paramos Ukrainai aktualijoms, migrantų krizei (hibridinėms atakoms iš Baltarusijos), ir t.t. Diskusijose, vykusiose po Pranešimo, kai kurie europarlamentarai pasigedo kritikos, griežtesnio sankcijų Rusijai vertinimo, o, palaikantieji Žaliojo kurso idėjas, pabrėžė, jog jis neturi kenkti Europos pramonei.
Anot M. Vaščegos, ko nors pasigesti šiame pranešime iš tiesų sudėtinga. Jis išskyrė pagrindinius aspektus – tai besąlygiška parama Ukrainai, ES plėtra, požiūris į ją ir Žaliasis kursas, kuriuo prasidėjo ši kadencija, ir kuris yra tampriai susietas su ekonomika; taip pat – santykiai su Kinija, dirbtinio intelekto vaidmuo ir ES plėtra.
A.Skaisgirytė, pripažinusi, jog iš tiesų buvo daug nuveikta per šiuos ketverius metus, paminėjusi Žaliojo kurso bei skaitmenizacijos svarbą, pabrėžė ES vaidmens stiprinimą geopolitine prasme.
Anot V. Beniušio, toks jau yra politikos ciklas, kai EK pirmininkė pateikia ataskaitą už nuveiktus darbus, tačiau šįkart jos kalba buvo gan atsargi – galbūt tai reiškia jos ruošimąsi rinkiminei kampanijai… Tiesa, kol kas Ursula von der Leyer nėra išsakiusi savo sprendimo dėl dalyvavimo rinkimuose į šį postą kitai kadencijai.
Diskusijos metu buvo pastebėta, kad Ukraina nebuvo pamiršta, tačiau apie ją kalbėta ne pranešimo pradžioje, kaip kad buvę anksčiau…. Frazės, kad Ukraina yra ES šeimoje, nekonkretizuojant, kada ji bus priimta į šią sąjungą, arba kada bus pradėtos derybos dėl stojimo į ES, paliko neapibrėžtumo įspūdį. V. Beniušio nuomone, Ukraina šiandien neabejotinai tampa lakmuso popierėliu…
xxx
Kinijos politika, ypač Europos atžvilgiu – labai aktuali tema, ir ji vis plačiau ir aštriau nagrinėjama.
Žinia, kad ES pradės tyrimą dėl elektromobilių asignavimo, gerokai suerzino Kiniją, tačiau ES nusiteikusi ryžtingai. Kaip ir vertindama šios valstybės geopolitinę veiklą, prekybos santykius, žmonių teises ir pan.
Kita vertus, pašnekovai pasigedo didesnio dėmesio bendrai užsienio politikai, naujų trijų valstybių – Ukrainos, Moldovos ir Serbijos – siekiui tapti ES narėmis. Liko neatsakytų klausimų dėl rezervuoto požiūrio į Vengriją (tiesa, M. Vaščega pažymėjo, jog daug dalykų padaryta, finansavimas Vengrijai sustabdytas, pasinaudojimas struktūriniais fondais įšaldytas) ir pan.
Dar vienas įdomus dalykas tas, jog Europos Sąjunga jau aktyviai svarsto, kaip ir kur galima panaudoti įšaldytą Rusijos oligarchų turtą. Kiekviena ES šalis turi savo įstatymus ir gali veikti jų pagrindu. Rusijos turto yra daug, tik reikia spręsti, kaip jį panaudoti kilniems tikslams, o pirmiausia – sugriautai Ukrainai atstatyti.
ES nusiteikusi stiprinti savo pozicijas pasaulyje, todėl plečia partnerystę su Afrikos valstybėmis, stiprina gynybos pramonės strategiją, tačiau tuo pat metu nenusisuka nuo socialinės politikos ir dėmesio ekonomikai, naujoms technologijoms ir pažangai.
xxx
2024 metų birželio 6-9 dienomis vyks nauji rinkimai į Europos Parlamentą. Taigi, laukia įdomus ir intensyvus rinkiminis laikotarpis, gausybė diskusijų, debatų bei… lūkestis, jog mūsų piliečiai bus aktyvūs ir į Europos Parlamentą išrinks geriausius, labiausiai to vertus šalies atstovus.
Na, o apžvalgos pabaigai labai tiktų šie Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen žodžiai: „Dabar proga parodyti jaunajai kartai, kad pajėgiame sukurti žemyną, kuriame gali būti savimi, mylėti ką nori ir siekti kiek nori. Su gamta susitaikiusį žemyną, kuris rodo kelią naujųjų technologijų srityje. Laisvės ir taikos suvienytą žemyną. Tai proga Europai dar kartą atsiliepti į istorijos kvietimą.“
Virginijos Grigaliūnienės nuotraukose – akimirkos iš vykusio seminaro