Nedėkingas ir nenuspėjamas žurnalisto gyvenimas, nes reikia keisti ne tik redakcijas, bet ir profesiją. Dažnai tai įvyksta ,,paslapčiom”, retai kuris kolega viešai parašo apie save. Maloni išimtis – buvusi ilgametė didžiausio ir populiariausio Lietuvoje žurnalo ,,Žmonės” vyr. redaktorė Gitana Bukauskienė.
Panevėžietė, 1994 metais baigusi Vilniaus universiteto komunikacijos fakultete žurnalistiką, tapo kauniečio Viliaus Užtupo leidybinės įmonės kūrybine darbuotoja, žurnalų redaktore. Nuo 2003-ųjų – G.Bukauskienė buvo žurnalų ,,Laima”, ,,Laimos stilius”, ,,Laima Velvet” vyr. redaktorė. Nuo 2017-ųjų – populiariausio, didžiausio, įdomiausio Lietuvoje žurnalo ,,Žmonės” vyr. redaktorė. Pavasarį žurnalistė ne tik atsisveikino su bendradarbiai, bet ir socialiniuose tinkluose parašė apie žurnalistines ,,pabaigtuves”…
Kadaise atrodė, kad šis sprendimas bus kur kas sudėtingesnis ir beveik nepakeliamas. Ir vis dėlto mano profesiniai lūkesčiai, apie kuriuos svajojau jaunystėje, išsipildė su kaupu. Todėl baigiu beveik tris dešimtmečius trūkusį romaną su žurnalais. Be dramų, be skandalų, slaptų nuoskaudų (sąmoningas išsiskyrimas, kai sutikus buvusiuosius nesinori bėgti per gatvę, galimas ne tik filme). Dedu tašką, nes pats metas didesnį laiko gabalą atriekti asmeniniam gyvenimui. Kai atsikvėpsiu, galbūt ir imsiuosi kažko kito.
Dar nenutuokiu ko, bet žinau, kad smalsumas ir vidinis varikliukas gins į priekį. Taigi Mrs. Stability, kaip mane erzino kurso draugas, neria į nežinią. Ir tas netikrumas man patinka, jaudina kaip akimirka prieš šuolį parašiutu. Išsinešu didžiulį lobį – žmones, su kuriais kūrėme stebuklingą, žėrintį, permainingą žurnalų pasaulį. Visų kolegų, bendraautorių, herojų, klientų ir tiesiog mielų žmonių neišvardinsiu – susitiksim gyvai, kaip mėgstu labiausiai, ir ne tik paplepėsim, bet ir rimtai ką nors aptarsim. Juolab, kad esu stebėtoja ne tik pagal profesiją, bet ir iš prigimties, todėl tikrai neiškęsiu bent socialiniuose tinkluose nepasidalijusi tuo, ką mačiau, girdėjau ir atradau dideliame pasaulyje.
Ir vis dėlto noriu pasakyti „ačiū“ tūkstančiams skaitytojų, kuriems dirbau taip, kaip jaučiau ir mokėjau. Arba kaip išmokė mano mentorius, leidėjas Vilius Užtupas, tokiai jaunai mergiotei patikėjęs redaguoti to
meto žvaigždę – žurnalą „Laimą“. Dėkoju Tomui ir Martynui Basokui, kurie įkalbėjo pastaruosius pusšeštų metų lėkti amerikietiškais kalneliais su žurnalu ,,Žmonės” – tai buvo tikrai sultinga uoga ant profesinio torto. Ačiū, Gabrielei Burbienei!
Be tavo energijos ir reiklumo nebūtume surengę tokių įspūdingų „Žmonių apdovanojimų“ švenčių! Ačiū mano darbų, kavos ir sumanymų draugei Gitana Rimsaite, kuri laiku pakišdavo pagalvę, kad suklupusi minkščiau krisčiau arba sugriebdavo už rankos, kad posūkyje neišlėkčiau į debesis. Ir, aišku, didžiausios sėkmės linkiu savo įpėdinei Dovilei Lebrikaitei perėmusiai žurnalo „Žmonės“ vairą. Įtariu, ne, esu tikra, kad visų jos supergalių nė nežinau. O tai, ką žinau suteikia ramybės – mano pastarasis gyvenimo reikalas patikėtas geroms rankoms. Kiekvienas numeris išeis laiku. Ir aš su malonumu jį skaitysiu!
Roko Darulio nuotraukoje – Gitana BUKAUSKIENĖ