Vilius KAVALIAUSKAS, žurnalistas, istorikas, kolekcininkas
Lygiai prieš 40 metų Lietuvoje buvo išleista Stasio Santvaro rinktinė „Lyrika“. Paštu į Niujorką man iš karto atsiuntė kelias knygas ir paprašė nuvežti autoriams. Mat, be poeto dar buvo ir knygos dailininkas – Vytautas Kazimieras Jonynas. Tai buvo viena pirmųjų Jonyno knygų, vėl leistų Lietuvoje, bet žinojau, kad labiau jos laukia Santvaras.
Pietų Bostone susiradau tą nediduką dviejų galų namelį. Tada dar nežinojau, kad paskui ten lankysiuos ne kartą: viename gale gyveno Santvaro šeima, kitame – nuostabaus linksmumo poetas Antanas Gustaitis. Abu matė, kas užeina pas kaimyną, ir būtų buvusi didelė nuodėmė, aplankius vieną, neužeiti pas kitą. Net man, mažai išmanančiam apie poeziją.
Santvaras knygos laukė susijaudinęs – pirmoji Lietuvoje po 40 metų. Rinktinę sudarę Vytautas Kazakevičius. Apie jį išeivijos spauda rašė ką nori, bet didesnio emigrantų literatūros žinovo nebuvo. Prie keturių akių ne vienas iškiliausių išeivijos rašytojų, enciklopedininkų, žurnalistų sakėsi visai sėkmingai su juo susirašinėjantys. Iš jų lūpų nebuvo ir jokių užgauliojimų spaudoje.
Stasys Santvaras ilgai ir atidžiai vartė knygutę. Po to pakėlė akis ir pasakė: „Stebiuosi sudarytojo drąsa. Jo vietoje kai kurių elėraščių nebūčiau dėjęs…“ Tiesą pasakius, prieš sėsdamas į mašiną Bostono link, eilėraščius perskaičiau ir aš. Ilgėliau užkliuvau už vieno – „Kalėdų rytas, generole“. Eilėraštis apie partizanus, jautrus ir sunkus. Lietuvoje išspausdintas 1984-tais – bent 4 metai iki Atgimimo pradžios. Tai, kad atvežiau eilėraštį autoriui Kalėdų išvakarėse – irgi buvo simboliška.
Nuotraukoje: Vilius Kavaliauskas
Mano apsilankymo dienomis Santvaras vis dar dirbo Bostono vaistinėje. Tuometinėje Lietuvoje valdžios atlyginimais penimi kūrėjai nelabai tą suprato. Kai Stasio Santvaro neliko, savo knygas tvarkydamas nustebau ir aš: poetas Santvaras (dar ir aktorius, operos solistas) pasitarnavo Tėvynei ir 1919-tais savanoriu tikrąja Zaleckio pavarde kovodamas prieš bolševikus (fronte sužeistas), o 1923-ųjų žiemą vykęs ginklu atgauti Klaipėdą.
S.Santvaras buvo vienas iš tų, kuriuos galime vadinti „Mūsų didieji“. Jis gerai žinojo, kad Lietuva yra viena ir viską darė, kad tokią išlaikytų. Prieš 40 metų taip galvojančių reikėjo abiejose pusėse.
Nuotraukoje: Septintoji St.Santvaro poezijos knyga – „Rubajatai”. Leista Bostone 1978 metais. Tiražas – 1000 egz. Dailininkas – tas pats Vytautas Kazimieras Jonynas. Kokia dar stipri ir imli kultūrai buvo mūsų išeivija.