2019-ųjų kovo 22-osios vakarą Valdovų rūmuose Vilniuje buvo surengta jubiliejinė šventė, skirta Lietuvos žurnalistų sąjungos įkūrimo 90-mečiui. Tikrai žurnalistiška, be patoso ir tradicinių pranešimų. Šventės organizatoriai – LŽS nariai. Tai vakaro vedėjas buvęs Lietuvos radijo balsas Juozas Šalkauskas, scenarijaus autoriai žinomi televizijos žurnalistai Virginija Motiejūnienė ir Vytautas Kvietkauskas, režisierė Laima Lingytė. Buvo parodyti trys žurnalistų sąjungos gyvenimo etapai, kuriuos papildė santūrus tekstas…
Gimimas – visuomet nuostabus dalykas. 1918 metais gimus Lietuvos valstybei, su jos kūrimo darbu, sunkumais ir pasiekimais gyventojus supažindina to meto šviesuomenė, t.y. rašytojai ir žurnalistai, kurie 1922 metų sausio 31 dieną susijungia į Žurnalistų ir rašytojų draugiją. Tuo metu žurnalistus reprezentuoja telegramų agentūros ELTA, kuriai vadovauja prof. Juozas Eretas, darbuotojai.
Tačiau vien žurnalistus vienijanti sąjunga gimsta 1929 metų kovo 22-ąją, kai nuo draugijos atskyla rašytojų grupė. Lietuvos žurnalistų sąjungoje tuo metu būta 30 narių. Pirmininku jie išsirenka aktyvų valstybės ir visuomenės veikėją Juozą Purickį ir apsisprendžia dėl 20 litų nario mokesčio. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos valstybės dešimtmečiais (1920-1940) Lietuvos žurnalistų sąjunga turėjo penkis pirmininkus: Juozą Purickį, Vincą Kemežį, Izidorių Tamošaitį, Augustiną Gricių, Vytautą Alantą.
To dvidešimtmečio žurnalistams buvo keliami aukšti reikalavimai. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Izidorius Tamošaitis rašė: “Žurnalistas yra tautos auklėtojas. Jis blogiu piktinasi,o gėriu žavisi. …. Jis turi būti tikslus žmogus, kurs sako ir rašo tik tai, ką jis galvoja, o daro tik tai, ką jis rašo.” Tuometiniai žurnalistų darbai ir siekiai atsispindi Žurnalistų sąjungos leidžiamuose metraščiuose. Per dvidešimtmetį išeisti trys metraščiai – 1934, 1937 ir 1940-tais metais. Sąjunga kasmet organizuodavo Spaudos balius, kurių metu būdavo renkamos lėšos poilsio namų Giruliuose statybai. Taip pat rengdavo žurnalistų ketvirtadienius, kuriuose diskutuodavo apie tuometinę Lietuvos spaudą ir visuomenę. LŽS tuo laikotarpiu priimta į Tarptautinę žurnalistų federaciją, kurios centras buvo Paryžiuje. 1940 metais Žurnalistų sąjungos gretose buvo jau 208 nariai. Bet tų metų vasarą Lietuvą okupavo Sovietų sąjungos kariuomenė. Birželio mėnesį Lietuvos vidaus reikalų ministro nutarimu visų Lietuvoje veikusių draugijų ir sąjungų veikla buvo sustabdyta.
1940 –ųjų viduryje sovietams okupavus Lietuvą, Žurnalistų sąjungos, kaip ir kitų organizacijų, veikla buvo nutraukta. Į užsienį pasitraukę žurnalistai toliau reiškėsi kitų šalių spaudoje. 1946 metais Vakarų Vokietijoje, lietuvių pabėgėlių stovykloje, įkuriama “Lietuvių žurnalistų sąjunga”, kuri nuo 1953 metų darbą tęsia Jungtinėse Amerikos Valstijose ir veikia iki šių dienų.
O sovietinės Lietuvos Žurnalistų sąjungai įsikurti prireikia septyniolikos metų. 1957 m. Vilniuje įkuriamas TSRS žurnalistų sąjungos padalinys, kurio pagrindinis uždavinys – padėti kurti komunistinę visuomenę, propaguoti sovietinę ideologiją, rūpintis žurnalistų meistriškumu bei ryšiais su kitų sovietinių respublikų žurnalistais. Šį laikotarpį Lietuvos žurnalistai turėjo išgyventi – vieni greitai prisitaikydami prie naujos valdžios reikalavimų, kiti priversti ieškotis kitokio darbo. Pirmasis LTSR Žurnalistų sąjungos pirmininkas buvo Jonas Karosas. Vėlesni pirmininkai – Albertas Laurinčiukas, Domijonas Šniukas. Vienas iš pagrindinių sąjungos uždavinių – ugdyti žurnalistų meistriškumą. Kaip žinome, kūrybinis darbas nėra lengvas pasivaikščiojimas miestų gatvėmis ar kaimų keliukais. Kūrybinis darbas visais laikais nėra lengvas… Už žurnalistinius nuopelnus ir pasiekimus nuo 1964 metų pradedomos steigti kasmetinės, prestižinės dr. Vinco Kapsuko premijos. Nuo 1972-ųjų apie žurnalistų veiklą pradėta pasakoti metraštyje “ Žurnalistika”. Sparčiai auga žurnalistų gretos: 1970 metais Žurnalistų sąjungoje buvo 637 nariai, o po trylikos metų, 1983-taisiais – jau 1 300 narių…
1988-tų metų antroje pusėje Lietuvoje jau aktyviai veikia Persitvarkymo sąjūdis. Bunda ir žurnalistai. Spalio mėnesį iš LTSR Žurnalistų sąjungos valdybos pirmininko pareigų atsistatydina Albertas Laurinčiukas. Vietoj jo išrenkamas tuometinis … (kurio laikraščio “Tiesos” ?) redaktorius Domijonas Šniukas. Jo vadovaujama Lietuvos žurnalistų sąjunga pradeda leisti žurnalistų laikraštį “Žurnalistų žinios”, ruošiasi neeiliniam Sąjungos suvažiavimui, kuris sušaukiamas 1989 metų sausio 28 dieną. Jame Lietuvos žurnalistai atsiskiria nuo SSRS Žurnalistų sąjungos ir atkuria tarp dviejų pasaulinių karų veikusią Lietuvos žurnalistų sąjungą. Tai įvyksta dar iki Kovo 11-tosios, Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo. Jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990-taisiais įvykusiame žurnalistų suvažiavime, patvirtinami nauji LŽS įstatai, pagal kuriuos LŽS yra nepriklausoma, nepolitinė, demokratinė, visuomeninė, profesinė organizacija, vienijanti žurnalistus profesionalus. Pirmininku išrenkamas Rimgaudas Eilunavičius.
Po Kovo 11-tosios atgimusi nepriklausoma Lietuvos žiniasklaida patiria daug pokyčių. Kaip savo knygoje (?)rašo Domijonas Šniukas “Kelyje į brandą ji išgyvena dainuojančią revoliuciją, tarnavimo visuomenei idealizmą, santuoką su verslu ir iš šios santuokos gimusius kūdikius – Reklamą, Tendenciją ir Bulvarą.”
Pirmuosius žingsnius žengia ir tiriamoji žurnalistika. Vienas iš jos pradininkų, dienraščio “Respublika” žurnalistas, šio leidinio redaktoriaus pavaduotojas Vitas Lingys, tyręs nusikalstamos grupuotės veiklą Lietuvoje, už šį tyrimą skaudžiai sumoka savo gyvybe. Atsikūrusi Žurnalistų sąjunga nuolat kovoja už savo narių teises ir laisves, rūpinasi kolegų profesiniu tobulėjimu.
Žurnalistų pasiekimai įvertinami kasmetinėmis premijomis. Nuo 1990 metų už geriausius darbus skiriama talentingo žurnalisto, rašytojo, vertėjo, kritiko, gydytojo, laikraščio “Varpas” redaktoriaus, vieno iš Lietuvos tautinio sąjūdžio ideologų, Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos vardu pavadinta premija, į kurią pretenduoti galima tik vieną kartą. Iki šiol dr. Vinco Kudirkos premija įvertinti 42 lauretai. Nuo 1997-ųjų metų už aktualius publicistikos darbus žurnalistai pagerbiami Amerikos lietuvių rašytojo ir žurnalisto Vytauto Gedgaudo premija. Ji įteikta jau dvidešimt vienam publicistui. Nuo 2002-ųjų, prisimenant prieškaryje kartu su rašytojais buvusią bendrą draugiją, pamečiui skiriama Juozo Tumo Vaižganto premija. Ja pagerbti jau septyniolika laureatų.
LŽS yra įsteigusi ir Antano Macijausko, keliautojo Mato Šalčiaus, Petro Babicko premijas. Kartu su įvairiomis žinybomis kasmet teikiamos premijos įvairios paskatinamosios premijos…
2003 metais 13-tame Lietuvos žurnalistų sąjungos suvažiavime, žurnalistų vadovo vairą iš Rimgaudo Eilunavičiaus perėmė dabartinis LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.