2019-ųjų kovo 22-ąją, kai prieš 90 metų tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje buvo įkurta LŽS, Vilniuje, Seimo kovo 11-osios salėje, buvo surengta Baltijos šalių konferencija. Jos tema – „Visuomenės informavimo teisinio reguliavimo ir savireguliacijos iššūkiai profesionaliai žurnalistikai“.Renginį pradėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius (viršutinėje nuotraukoje).
Konferencijos dalyvius nuoširdžiai pasveikino Lietuvos seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, akcentavęs tai, kas dabar jaudina visuomenę ir žiniasklaida. Seimo vadovas taip pat visus pasveikino su Lietuvos žurnalistų sąjungos devyniasdešimtmečiu.
V.Pranckietis (nuotraukoje), pabendravęs su konferencijos dalyviais, pažadėjo gegužės 11-ąją dalyvauti tradicinėje kauniečių šventėje, skirtoje Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.
Visą dieną (net ir po pietų visi liko salėje) Seime vyko konferencija nesibaigiančiais klausimais apie žurnalistų objektyvumą, jų santykius su politikais, nuolatinius veiklos trūkumus (renginys Seime buvo tiesiogiai rodomas internete).
Pateikiame Europos žurnalistų federacijos generalinio sekretoriaus Ricardo Gutierrsezo mintis, kurias užrašė www.lrt.lt žurnalistė Ineta Nedveckė, LRT.lt , pasakytas konferencijoje Vilniuje.,,Turime kovoti su melagingomis naujienos, bet kartu ir apsaugoti žodžio laisvę. Tai – tikrasis šiandienos iššūkis”, – pabrėžė Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutierrezas. Jis išskyrė 5 punktus, ką galima padaryti jau dabar. Prieš keletą mėnesių atlikta Eurobarometro apklausa. Ja siekta išsiaiškinti gyventojų nuomonę, ar dezinformacija kelia grėsmę demokratijai.
„Lietuvoje nėra tiek daug žmonių, manančių, kad dezinformacija yra grėsmė. To nepasakysi apie Kiprą, Ispaniją. Tos valstybės yra labiau sunerimusios dėl dezinformacijos“, – penktadienį vykusioje konferencijoje aiškino Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius.
Kalbant apie Rusijos dezinformaciją, labiausiai šios šalies propaganda paveikia Prancūziją ir Lenkiją. Baltijos šalys, Jungtinė Karalystė, Švedija yra šalys, kurios aktyviai kovoja su Rusijos propaganda.
Žurnalistų atstovas citavo vokiečių žurnalistę Hannah Arendt – ji dar praėjusio šimtmečio viduryje apibrėžė tai, ką išgyvename dabar: jeigu visi meluoja, to pasekmė yra ne tai, kad jūs tikite melu, o tai, kad niekas apskritai nežino, kuo tikėti.„Būtent taip ir veikia propaganda. Propagandos tikslas yra sukelti visuotinę sumaištį. Ir tai veikia – niekas niekuo nebetiki“, – pabrėžė jis.
Kalbant apie melagingų žinių skleidimą, dažnai pasigirsta raginimų griežtinti žiniasklaidos reguliavimą. Tačiau, pasak R. Ricardo Gutierrezo, tai nėra protingas sprendimas.
„Vos tik dėl melo uždarytume vieną žiniasklaidos kanalą, iš karto atsidarytų kitas“, – pabrėžė jis.
Žiniasklaidos vartotojams, pasak Europos žurnalistų federacijos generalinio sekretoriaus, tokiu atveju galėtų atrodyti, kad nuo jų kažkas, kas galbūt yra tiesa, bandoma nuslėpti.
„Nėra vienintelio būdo, kaip būtų galima kovoti su dezinformacija. Reikalinga visuotinė strategija“, – pabrėžė jis. Jis minėjo, kad tarptautinės strategijos užuomazgų jau yra.
Tokiais būdais, pasak jo, žiniasklaida jau dabar galėtų kovoti su melagingų naujienų sklaida:
• Suteikti daugiau galių žurnalistams, stiprinti žurnalistiką;
• Skatinti etišką žurnalistiką;
• Atkurti ryšius su pilietine visuomene;
• Skatinti politikus, valdžią būti skaidresnius;
• Gerinti visuomenės informacinį raštingumą.
Tokiomis savo mintimis R. Gutierrezas (apatinėje nuotraukoje) dalinosi Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Friedricho Eberto fondu organizuotoje Baltijos šalių konferencijoje „Visuomenės informavimo teisinio reguliavimo ir savireguliacijos iššūkiai profesionaliai žurnalistikai“.
