Labai įdomų pokalbį žurnalistams ir leidėjams skirtame seminare Kaune surengė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė. Ji kalbėjo apie teisinius rinkimų reguliavimo ypatumus ir aktualią VRK praktiką.
„Laura atstovauja baisiai organizacijai, nes rinkimuose užsiima kontrole ir baudimu“, – taip šmaikščiai viešnią pristatė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Ir ką gi iš jos sužinojome?
„Iš tiesų, mūsų komisijoje yra daug nuomonių, vyksta daug ginčų, kartais esame pavadinami atskira respublika, bet, aišku, susivienijame ir priimame sprendimus, – paaiškino L. Matjošaitytė. – Kas, mūsų nuomone, yra padoru, kas – ne, ir kodėl…“
Šiuo metu vyksta net trys sėkmingai prasidėjusios rinkimų kampanijos: savivaldybių tarybų rinkimai, prezidento rinkimai bei rinkimai į Europos Parlamentą.
(Dailininko. LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys)
***
„Momentai, į ką atkreipčiau dėmesį, yra tokie, – pabrėžė L. Matjošaitytė. – Pirma, yra labai svarbu, kad būtų užtikrintas rinkimų dalyvių lygiateisiškumas – negalima išskirti vieno asmens, negalima rašyti apie vieną kandidatą – reikia pakalbinti bent kelis, kad išliktų nuomonių įvairovė, kad būtų užtikrintas lygiateisiškumas“.
Kodėl pasirinktas kalbinti tas, o ne kitas asmuo? Galima remtis apklausomis, pasirenkant tuos, už kuriuos pasisakoma daugiausia. Kas ėjo į rinkimus vėluodamas, neturi reikšti pretenzijų, kad liko mažiau pastebėtas…
***
VRK pirmininkė pateikė pavyzdį, kaip Čikagos lietuvių bendruomenė pareiškė norą pasikviesti pretendentus į prezidentus diskusijai, tačiau neturi tiek daug pinigų, kad galėtų sumokėti už kelionę visiems kandidatams. L. Matjošaitytė įspėjo, kad vienam sumokėti už kelionę, kitam nesumokėti – jau skamba „neskaniai“. Juolab, kad bendruomenė – juridinis asmuo.
Tuomet bendruomenė esą pasiūlė taip:jie turi fiksuotą sumą, padalina ją visiems. Vėl negerai…
„Galiausiai jie nusprendė kviesti visus, kurie galėtų atvažiuoti, – pasakojo L. Matjošaitytė. – Vienas biednas žadėjo atvažiuoti, kitas, nebiednas, irgi, o turtingas – dar nežino, ar važiuos. Rodys lyg per LRT televiziją, moderuos pokalbiui žurnalistas Edmundas Jakilaitis“.
***
Yra redakcija, yra jos kolektyvinis protas. Apsitariama su kolektyvu, ką kviesti, kurie kandidatai yra populiariausi, pasižymėję vienoje ar kitoje srityje ar išsamiau pasisako tam tikromis temomis – tuos ir kvieti, atsižvelgdamas į diskusijos kryptį, temą ir panašiai. Tačiau visada turi būti tam tikras atsakymas, kodėl buvo kviesti tie, o ne kiti asmenys; kodėl dažniau kviečiami vieni, o rečiau – kiti. Turi būti protingas pagrindimas, kaip taikytas lygiateisiškumo principas.
***
Gali atsitikti ir taip, kad kandidatai žodžiu buvo pakviesti į pokalbį TV ar radijo laidoje, debatams, diskusijai, bet atsisakė, o vėliau pareikš pretenzijas, pasiskųs VRK, kodėl jų niekas nekvietė. Todėl geriausia visus kandidatus kviesti parašant jiems elektroninį laišką – tai būtų įrodymas. Ir paprašyti atsakyti, ar laišką – kvietimą gavo.
(Nuotraukoje: seminaro dalyvė, žurnalo ,,Rasos” redaktorė
Gražina Petrošienė)
***
Kitas dalykas į ką reikia atkreipti dėmesį, anot pirmininkės, yra kompromituojanti medžiaga ir atsakomoji nuomonė.
„Dabar mes tikriname teistumus, biografijas ir panašiai, bet likus 30 dienų iki rinkimų turime paskelbti kandidatų sąrašą, – dėstė VRK pirmininkė. – Nuo sąrašo paskelbimo momento pasirodžius žiniasklaidoje vieną ar kitą kandidatą kompromitujančiai informacijai, visi jie įgyja teisę į atsakomąją nuomonę. Pavyzdžiui, būsiu kandidatė, o apie mane paskelbs, kad turėjau kažkada teismo bylą dėl PVM grobstymo. Jei taip ir buvo, nesvarbu, ar tai teisybė, ar ne, bet tai paskleista žinia, todėl privaloma paskelbti ir mano atsakomąją nuomonę. Jei paskelbta tik nuomonė – manoma, kad tas ar anas buvo – tai kitas dalykas. Atsakomoji nuomonė būtina, jeigu teigiama, konstatuojama, jei tai yra žinia, o ne nuomonė“.
Taigi parašomas straipsnis. Jei kandidatas perskaito ir jam viskas tinka – viskas gerai. Jei nepatenkintas dėl kompromituojančios informacijos apie jį – turi teisę į atsakomąją nuomonę. Kandidatas, tarkime, jaučiasi įsižeidęs, reikalauja skirti 3 puslapius atsakomajai nuomonei. Tačiau įstatymas numato taip: jei apie kandidatą yra parašyta kompromituojanti žinia, tokiu atveju jis turi teisę į atsakomąją nuomonę, bet ne į tokio ilgio tekstą, kokio jis nori, o tik į ne daugiau kaip tris kartus ilgesnį tekstą, koks buvo apie jį parašytas. Pavyzdžiui, jei apie jį buvo parašytas sakinys, tai atsakomoji nuomonė turi būti ne ilgesnė nei trys tokie sakiniai.
***O jei kandidatas meluoja, teikdamas savo atsakomąją nuomonę? Esą svarbu, kad atsakomosios nuomonės paskelbimas nesusikirstų su dar kitomis problemomis, nebūtų, pavyzdžiui, pabrėžta, kad tai valdančiųjų kerštas, provokacija ar susidorojimas, ar panašiai. Tai jau nebus atsakomoji nuomonė.
Pasak Lauros Matjošaitytės, tuomet atsiranda pareiga vertinti atsakomąją nuomonę.
Jei matoma, kad tai visiška nesąmonė, jei tai – ne atsakomoji nuomonė, tada ją galima atsisakyti spausdinti. Ir kas tada atsitinka?
„Kandidatas piktas atlėks į VRK ir mes jo skundą nagrinėsime, – paaiškino pirmininkė. – Jei įmanoma suspėti, bandysime aiškintis, ar yra galimybė paskelbti atsakomąją nuomonę, kol telpame į terminus. Jei tokios galimybės jau nėra, tai yra kai jau, tarkime, priešrinkiminis penktadienis, po pietų, kai jau nebegalima nieko skelbti – skelbiame per LRT arba per Lietuvos radiją, kad tokio ir tokio kandidato atsakomoji nuomonė į ten ir ten skelbtą informaciją yra tokia ir tokia“.
(Nuotraukoje: kairėje – ,,Kauno dienos” žurnalistė Brigita Radzevičiūtė ir VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė)
***
Ar atsakomąją nuomonę redakcija turi teisę redaguoti? Reiktų ,,nuomonės”tekstą suderinti, kad tiktų kandidatui, ir bus ramiau. Tuo tarpu jei kandidatas meta kaltinimus kitiems – tai jau ne atsakomoji nuomonė. Turi būti tik atsakymas į pateiktus faktus.
Jei kandidatas nepritars, sakys, kad tai ne jo atsakomoji nuomonė, sakys, kad jis nenorėjo, kad toks tekstas būtų spausdinamas – tuomet gali būti atsisakoma paskelbti. Kandidatas kreipiasi į komisiją, o ji viską išsiaiškina.
Dar vienas galimas variantas – atsakomosios nuomonės teksto gale parašyti, kad kalba netaisyta.
***
Komisija netikrina, teisybė buvo parašyta apie kandidatą, ar neteisybė, komisija to negali sužinoti, bet jei parašyta kompromituojanti medžiaga, negatyvi žinia, nesvarbu, tiesa tai ar ne, kandidatas turi teisę atsakyti.
(Bus daugiau)
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.
(viršutinėje) LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius ir VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė)
(apatinėje) Seminaro Kauno žurnalistų namuose dalyviai (iš kairės) Karolis Žemaitis, Vladimiras Beresniovas, Birutė Mačienė, Mečislovas Zasčiurinskas
