Nuotraukoje: Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir kaunietis, LŽS narys, prof. Aleksandras Vitkus Knygų mugėje Vilniuje
Laimonas INIS, LRS ir LŽS narys
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aleksandras Vitkus beveik visą savo gyvenimą pašventė mokslui, medicinos tyrimams, studentų ugdymui, parašė mokslo veikalų, vadovėlių, tačiau paskutinė jo meilė, kaip pats sako, – istorija. Jai pasišventė nuo jaunystės, didžiausią įtaką turėjo tėvelis, ne tik Žemaičių plentą tiesęs kelių inžinierius, bet ir įdomių, girdėtų ir paties sukurtų istorijų pasakotojas, parašęs ir du romanus. Sūnus iš jo perėmė meilę knygai, pasišventė praeities įvykių tyrinėjimui. A. Vitkus yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir XXVII knygų mėgėjų draugijos narys.
Vien ko vertos “Lietuvos istorijos įvykių chronologijos” keturtomis, taip pat knygos apie Mindaugo sūnų kunigaištį Vaišvilką, Žalgirio pergalės parką (jis ir vienas parko kūrėjų) ir kitos. Jau antrą dešimtmetį Aleksandras Vitkus susikaupęs prie Holokausto, žydų žudynių Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais temos.
Viena naujausių jo knygų – “Ulmo byla. Nacių masinės žudynės Lietuvoje 1941 metais” (išleido “Naujojo lanko” leidykla 2024 m.). Profesorius susidomėjo mažai žinomo, prieš 66 metus Ulmo mieste vykusio Tilžės gestapo ir Klaipėdos vokiečių policijos narių teismo proceso.
A.Vitkui pavyko rasti Ulmo proceso bylą, kurią papildęs savo tyrinėjimais, komentarais, pastabomis ir paaiškinimais, pateikė skaitytojui.
Apie Niurnbergo procesą daug ką žinome, bet po jo įvyko dar 12 vadinamųjų mažųjų Niurnbergo procesų, taip pat susijusių su karo nusikaltėliais ir nusikaltimu žmoniškumui, nacių plėšikavimu ir žmogžudystėmis. Ulme buvo teisiama dešimt kaltinamųjų: SS divizijos vadas Martinas Statbergeris, esesininkas, Klaipėdos policijos direktorius Bernardas Fišeris-Švėderis, SS karininkas, vienas iš aktyviausių Holokausto vykdytojų Francas Valteris Štalekeris, žudynėms Lietuvoje vadovavęs Tilžės gestapo būrio vadas Hansas Joachimas Biomė, Tilžės ir Klaipėdos SS, gestapo ir SD (saugumo tarnybos) vadovai, pareigūnai ir kiti. Knygoje pirmą kartą pateikiamos 1941 metų vokiečių sukurtų struktūrų vykdytos žudynės 25 kilometrų Lietuvos -Vokietijos sienos ruožia.
Knygos autorius, žingsnis po žingsnio atkakliai žengdamas nacių žudynių pėdsakais ir remdamasis Ulmo teismo dokumentais, pateikia daug vertingų duomenų ir charakteristikų apie žydų, taip pat sovietinių laikų komunistų ir aktyvistų žudynes Gargžduose, Kretingoje, Palangoje, Veiviržėnuose, Švėkšnoje, Šilalėje, Šilutėje, Vainute, Skaudvilėje, Batakiuose, Tauragėje, Eržvilke, Smalininkuose, Jurbarke, užnemunės miesteliuose ir kaimuose. Naciai vykdė vadinamąją “valymo” operaciją, įtraukdami ir lietuvius. Tokia buvo nacių ideologija ir nuostata. Žudynės vykdytos ciniškai, nesigailint nei moterų, nei vaikų. A.Vitkus nepasitenkina aprašydamas vien hitlerininkų įvykdytus nusikaltimus, nagrinėja ir okupacinės valdžios struktūras, represinių organizacijų sandarą bei funkcijas.
Dr. A. Bubnys teigia, kad Tilžės operatyvinis būrys ir Klaipėdos policininkai su lietuvių pagalbininkais iki 1941 m. spalio mėnesio pasienio ruože nužudė 5502 žydų tautybės žmones ir keliasdešimt lietuvių, įtartų prosovietine ir komunistine veikla.
Knygoje yra įdomių, iki šiol nežinomų faktų, apie nužudytuosius, tiesiogiai nesusijusius su Ulmo byla. Vienas iš jų – buvęs Lietuvos kriminalinės policijos komisaras Gveldys. Mokytojas, “Santaros” draugijos narys, vaidinęs dramos būreliuose, 1939-siais naciams užėmus Klaipėdos kraštą persikėlęs į Didžiąją Lietuvą. Jį, 1941 metai grįžusį į Klaipėdą, suėmė naciai, nuvežė į pasienio zoną ir sušaudė. Egzekucijos vykdytojai, dalyvavę ir kitose žudynėse, buvo teisami Ulme.
Nors teisiamieji visaip neigė ir išsisukinėjo, teismas įrodė jų kaltę. Daugumai skirta kalėjimo bausmė (teismo proceso byloje 274 puslapiai dokumentų vokiečių kalba). Nuosprendis paskelbtas 1958-ųjų rugpjūčio 29-ąją. Neabejotina, kad kai kurie būtų sulaukę ir mirties bausmės, bet Vakarų Vokietijoje mirties bausmė buvo panaikinta 1949 metais.
Apie Holokaustą, masines žydų žudynes ir kitų Lietuvos piliečių žudynes, taip pat žuvusiuosius ir masinėse kapavietėse užkastuosius dar ne viską žinome. Mūsų istorikai dar mažai domėjosi Vokietijos, JAV, Izraelio ir kitų šalių archyvais, kuriuose, nėra abejonių, saugoma daugybė istorijai reikšmingų dokumentų. Gal jais susidomės profesorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys AleksandrasVitkus ir sulauksime naujų jo knygų.
Nuotraukoje: Lietuvos Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, kauniečiai prof. Aleksandras Vitkus ir Raimondas Kaminskas knygų mugėje Vilniuje
