Juodojo kaspino dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė aplankė ir pagerbė Kasčiūnų kaime (Varėnos rajonas) gyvenantį paskutinį likusį gyvą Dainavos apygardos partizaną Juozą Jakavonį -Tigrą. Šalies vadovė apžiūrėjo jo sodyboje atkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadų vadavietę, domėjosi šiose apylinkėse vykusiomis pokario laisvės kovomis ir Juozo tikrai nelengvo gyvenimo istorija. Prezidentė partizanui padovanojo trispalvę ir abu drauge ją prie namo iškėlė.
Valstybės vadovės apsilankymą Jakavonių sodyboje primins ir tenai pasodintas ąžuoliukas. Nei šalies vadovė, nei LRT ir TV3 televizijų žurnalistai tada nežinojo, kad sumanytojas yra klaipėdietis Algirdas Vaicekauskas. Apie šį žiniasklaidos bičiulį mes rašėme savo svetainėje, todėl jo paklausėme, kodėl net iš uostamiesčio važiavo į Dainavą.
Algiras Vaicekauskas mūsų svetainei rašo:
Prieš gerą savaitę iki apsilankant Lietuvos prezidentei, aš viešėjau Kasčiūnuose, kur gyvena Juozas Jakavonis – Tigras, su kuriuo seniai bendrauju. Prieš visas šventes siunčiu sveikinimo laiškus, kuriuos jis saugo.(Nuotraukoje: Juozas Jakavonis-Tigras ir Algirdas Vaicekauskas)
Šventinant naują, bet autentišką kryžių, vietoje seno, sutrešusio, prie kurio melsdavosi partizanai, dalyvavo ir grupė jaunimo iš „Misija Sibiras”.
Jie šiemet lankėsi mano gimtajame mieste Balchaše Kazachstane. Tenai mano mama Elzbieta ir tėtis Vytautas tenai lageryje sėdėjo. Matant grįžusius jaunuolius, man taip suspaudė širdį, kad net žodžio negalėjau ištarti, kai paprašė manęs pasisakyti…
Priežastis į Kasčiūnus vėl nuvažiuoti buvo dar buvo ir ta, kad klaipėdiečiai tarsi pasikėsino ir suteršė vado A.Ramanausko – Vanago vardą, nes tarybos narys Titovas sukėlė rusiškas „bangas”. Tad, manau, reikia bent kiek atsvaros, ir nuvažiavau talkinti senam, jau 93 sulaukusiam Juozui Jakavoniui – Tigrui. Galvojau, sutvarkysiu seną pirtelę ant Merkio kranto, nupjausiu žolę, patvarkysiu muziejų.
Atvykęs pamačiau sujudimą ir talkininkus pjaunant kieme žolę. Sužinojau „paslaptį”, kad rugpjūčio 23-ąją sodyboje apsilankys J.E.LR prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iš karto pasikeitė mano planai. Pirmiausia kilo mintis iššluoti ir sutvarkyti bunkerį, prie kurio ateis ir Prezidentė. kad ant šalia esančio suolo galėtų atsisėsti.
Nugramdžiau ne tik suolus, bet ir obeliską, kuris jau buvo pajuodęs. Pradžioje ūkišku muilu, vėliau švitriniu popieriumi atnaujinome iki blizgesio. Obelisko apačioje iš aliuminio susukau lanką, nupyniau vainiką ir užmoviau. Puikumėlis. Dar užrišome dviejose vietose tautinę juostelę.
Kai sodyboje prie vartų genėjau senas obelų šakas, žiūriu – iš gilės tvoroje išaugęs ąžuoliukas. Giliai kasiau, bet jį iškasiau.Tiesa, vėliau, jau sodinimo metu, Jos Ekselencija pastebėjo, kad truputis šaknies nutraukta. Nepaaiškinau, jog nebuvo įmanoma giliau kasti…
Prie mano įsivaizduojamos būsimos ąžuolų alėjos, kur po medelį ateityje galėtų pasodinti visi sodybos svečiai, iškasiau duobę, pastačiau laistytuvą su vandeniu. Prezidentės
pata
rėjos Agnės paprašiau, kad viešnia pasodintų ąžuoliuką. JE Dalia Grybauskaitė neatsisakė ir prieš išvykstant į Vilnių kartu su Juozu Jakavoniu – Tigru, jo dukromis Birute ir Angele, anūke Migle bei Varėnos į meru Algiu
Kašėta.Pastarajam Prezidentė ir sako:
– Esi su „štibletais”,tai prašau paminti,kad tvirčiau ąžuoliukas „įsikibtų”į žemę… O Jūs, kreipėsi į mane, laikykite, kad tiesiai medelis stovėtų!
Atsisveikindama J.E. prezidentė Dalia Grybauskaitė spaudė ranką ir dėkojo…Pagalvojau, verta man buvo nuo plento, per miškus su kuprine ant pečių, kaip partizanui, žygiuoti į Kasčiūnus, padirbėti ir jausti palaimą, kad Klaipėdoje gyvena ne tik …titovai.
Dabar jau kirba idėja suorganizuoti bėgimą Merkinė – Kasčiūnai arba Kasčiūnai – Merkinė A.Ramanausko-Vanago atminimui. Padarysiu prizus, medalius, atsivešiu teisėjus.
(Nuotraukoje: Visada naujų idėjų turintis Klaipėdos sportininkų namų vadovas Algirdas Vaicekauskas, šią vasarą prasmingai paminėjęs savo gyvenimo šešiasdešimtmetį Joniškio krepšinio muziejuje)
Kasčiūnuose padėsiu įrengti muziejų, skirtą Lietuvos partizanui Juozui Jakavoniui – Tigrui. Juk mano mama buvo Tauro apygardos partizanų ryšininkė, į mišką nešė maistą, drabužius, spaudą, laiškus. Tad ir aš esu „paskiepytas” būti „ryšininku…
P.S. Dabar, kai sutrikusi mano sveikata ir su „kvaraba” kovoju, Klaipėdos tremtinių sąjunga nenori išduoti tremtinio pažymėjimo, nors 1958 metais Kazachstane gimiau. Balchaše mama ir tėtis po 10 metų lagerio buvo gavę, o senelis tenai ir mirė, sušalo. Klaipėdietė, jau senučiukė, kuri vartė mano tėvų reabilitacijos pažymas, retoriškai paklausė:
– O kodėl Jus mama gimdė Sibire, kodėl nevažiavo į Lietuvą?
Net žagtelėjau nuo tokio „sovietinio „, berods, ponios Miškinienės, klausimo…
– Neturiu, ko paklausti, nes mama, po lagerio dar gavusi 5 metus nutrėmimo, jau mirusi, – bandau paaiškinti.
– Tai ir atvežkite iš Aukščiausiojo teismo pažymą, kad dar buvo 5 metai nutrėmimo…
Ji – „Sovietinių genų” neatsikratys, pamaniau aš. Perteklinių dalykų reikalauja, mane ligonį, po teismus varinėja!
„Čia Lietuva,čia lietūs lyja…”
Asmeninėse Algirdo Vaicekausko nuotraukose:
(viršuje) Ąžuoliuko sodinimo akimirkos
(apačioje) Su LRT ir TV3 televizijų žurnalistais prisiminimais dalijasi buvęs Lietuvos partizanas Juozas Jakavonis – Tigras
