Lietuvos, kaip ir pasaulio, žiniasklaidoje – laikraščių mažėjimo metas. Tačiau tai nereiškia, kad popieriuje spausdinamas žodis taps deficitu…
Prieš metus mūsų internetinės svetainės bendradarbis vienoje ,,Maxima“ parduotuvės spaudos pardavimo skyriuje suskaičiavo net lietuvių kalba leidžiamų 117 žurnalų.
Žurnalų šeimą papildė dar vienas. Tai ,,Ieva“, kurios savininkai vilnietiška UAB ,,Leidiniai“.
Žurnalo skaitančioms moterims pirmąjį numerį pristato vyr. redaktorė Agnė Kažimėkaitė. Ji savo leidinio vedamąjį pavadino ,,AČIŪ TOMS, KURIOS TRUKDĖ”
,,Jei kada nors gyvenime jums teks rašyti autoriaus, redaktoriaus ar kokį nors kitą įžanginį žodį – nepasilikite šio darbo paskutiniam vakarui. Tai yra auksinė redaktorių taisyklė, nors tiesos dėlei – labiau siekiamybė. Nebent nutiktų kaip man – dešimtis kartų brauktumėte lauk pastraipas ir pavadinimus, bent penkis kartus būtumėte įpusėję ir bent du kartus beveik baigę. Leiskite papasakoti, kas nutiko.
Du mėnesius, kai su komanda rengėme naująją ,,IEVĄ”, mane kai kas be galo trikdė. Jei trikdė mane, vadinasi, trikdė ir mano mintis, turėjusias virsti įžanginiu tekstu. Kai tik sugalvodavau jo temą, šast ir iš kolegų gaudavau vieną iš rengiamų straipsnių. Perskaitydavau apie tas nepaprastai įdomias moteris, ir redaktorės žodis kaip Dali laikrodis išsiliedavo tiesiai po pirštais. Arba savo darbais ir užmojais jį nurungdavo realios žurnalo herojės, arba iškviesdavo į stereotipų dvikovą, kurioje visus kartus man tekdavo prisipažinti pralaimėjus ir, paspaudus Backspace, pradėti iš naujo.
Mano dėmesį blaškė ekonomistės, kalbančios apie laimę ir jos neteikiantį pinigų siekį, karjeros aukštumas pasiekusios lyderės, tikinančios, kad vienintelė ir tikroji gyvenimo gerovė – ramus šeimos būvis.
Moterys, per penkis mėnesius iš kultūros antropologių persikvalifikavusios į programuotojas, stilistės, tikinančios, kad geriausias būdas pasipuošti-nesipuošti. Legendinės moterys, netilpusios į istorinę signatarų nuotrauką, tačiau palikusios nepaprastai ryškų ženklą šiuolaikinės Lietuvos pamatuose. Arba kadaise su kalnų slidėmis vertusiosios per galvą, kad įsitikintų— Europoje tikrai pradėtas vykdyti Barbarosos planas.
Sakau AČIŪ toms, kurios trukdė rašyti redaktorės žodį. Kurios jaukė ir trikdė mintis, kurios privertė pasižymėt idėjas, įkvėpė ir pakylėjo. Kurios nuramino ir patikino – kol priešakyje turime tokių lyderių, tol moterų emancipacijos judėjimas gyvas.
Kokių minčių šiame puslapyje atsiras ateityje – dar nežinau. Tačiau ir vėl turėsime aibę įkvepiančių temų ir stereotipus griaunančių istorijų, į kurias bus galima panerti giliai ir svaigiai. Galiu ir vėl užtrukti.
Mėgaukitės naujosios ,,IEVOS” tekstais. Jie įvairūs ir margi kaip pats pasaulis. Ir tik šiek tiek moteriški.
Dėkoju visai žurnalo redakcijai už nuostabų darbą ir idėjas. Laukia įdomi kelionė.”
Agnė KAŽIMĖKAITĖ,
žurnalo ,,Ieva” vyr.
redaktorė
P.S. Kauniečiai vyrai ne tik nuoširdžiai sveikina vilnietes žurnalistes, pagimdžiusias ,,Ievą”, bet ir klausia: kada spaudos parduotuvėse puikuosis ir ,,Adomas”? Užtikriname, dar yra daug vyrų, kurie skaito žurnalus… Laukiame!