2018-ųjų liepos 5-ąją Kauno pilies prieigose pasirodęs ,,Laisvės karys” sutraukė daugybę žmonių, gal net ir tuos, kurie dar nepamatę ukrainiečių ir lietuvių skulptorių sukurto paminklo, iš jo šaipėsi. Toks jau mūsų lietuvių charakterio bruožas, nes nesidžiaugiame, o niekiname kitų darbus. Prie to, žinoma, prisideda ir mūsų žiniasklaida.
Net Lietuvos radijas paminklo pašventinimo dienos rytą transliavo daug nepasitenkinimo kalbų. Gerai, kad LRT radijo ,,60 minučių” net dvi valandas prieš šventės pradžią iš Kauno tiesiogiai transliavo laidą, kurioje objektyviai buvo įvertintas ,,Laisvės karys”.
Atviras, tiesus , teisingas ir džiaugsmingas buvo Kauno
mero Visvaldo Matijošaičio žodis radijo klausytojams.
Paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavęs rašytojas ir filosofas, visuomenės veikėjas, apdovanotas žurnalistine Vinco Kudirkos vardo premija Arvydas Juozaitis portale www.alkas.lt rašė:
,, Vyčio -„Laisvės kario“ paminklo Kaune atidengimas buvo tobulas. Gražesnio, prasmingesnio, šiltesnio, o ir su saiku sumanyto ir įgyvendinto renginio nemačiau kelis dešimtmečius. Štai ką reikėjo tiesioginiu eteriu rodyti visai Lietuvai, nacionaliniam transliuotojui – LRT. Ne, nerodė.“
Gerai, kad komerciniai kanalai TV Žinių metu tiesiogiai vedė reportažus iš Nemuno ir Nėries santakos. Tiesiogiai visai Lietuvai šventę transliavo portalai www.delfi.lt ir www.kasvykstakaune. (Nuotraukoje: ,,Lietuvos ryto” televizijos kūrybinė grupės nariai)
Apskritai reikia pasidžiaugti, kad arti prie paminklo buvo pakviesti ne tik žinomi Kauno ir Lietuvos žmonės. Specialios vietos buvo skirtos ir žiniasklaidai.
Niekas netrukdė filmuoti ir fotografuoti. Tai, žinoma, pasiekta Kauno savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus, kuriame dirba net keli žurnalistai, o jų vadovas – meno patarėjas Tomas Grigalevičius, dėka.
Publicistas, beje, būsimasis kandidatas į Lietuvos prezidentus Arvydas Juozaitis, Arūnui Sakalauskui įteikęs fotomenininko Stasio Paškevičiaus sukurtą skulptoriaus portretą (nuotraukoje), džiaugėsi:,,O mes, laimingieji, kas buvome šalia Kauno pilies tą valandą ir viską matėme girdėjome, palaiminti pasijutome. Tikras džiaugsmas, kad šventėje dalyvavo ir labai tikslių akcentų kalbą pasakė ne kas kitas, o prezidentas Valdas Adamkus. Ir, žinoma, džiaugsmas, kad Arūnas Sakalauskas išėjo prie savo kūdikio, virtusio Laivės kariu, kartu su ukrainiečių skulptoriais. Juk jie trise padarė neįsivaizduojamą darbą, kurį trukdė visi, o ypač Vilniaus globalistinė publika, ypač Vilniaus meras, savivaldybė, Kultūros ministrė ir visa
ministerija.“
(Nuotraukoje: fotografai vilnietis Stasys Paškevičius (kairėje) ir kaunietis Rimantas Žiemys)
Pagarba visiems, kurie kūrė šį paminklą, tačiau daugiausiai prie to prisidėjo šios idėjos iniciatorius ir puoselėtojas, Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotojas, kolekcininkas ir žurnalistas, buvęs LŽS Kauno apskrities skyriaus narys Vilius Kavaliauskas.
Įtaigus, nuoširdus ir įkvepiantis buvo kolegos, prieš keletą metų apdovanoto Kauno Burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu, Viliaus Kavaliausko žodis prie visų laukto paminklo:
,,Gerbiami kauniečiai, Jūs tie žmonės, kurie verti šito paminklo. Jūs verti – paties geriausio šių metų paminklo. Jūs turite pagrindinį Lietuvos šimtmečio paminklą.
Kiekvieno laimė yra stovėti prie šio monumento ir sakyti, kad ir mes prie jo pridėjome savo ranką. Šitoje aikštėje yra šimtai žmonių, kurie prisidėjo, nes iki liepos šeštosios 1640 žmonių buvo pervedę pinigus, kurie nėra pagrindinis ištikimybės įrodymas. Bet Jūs tai padarėte nuoširdžiai.
Kiekvienas, tikriausiai, turėjo pretekstą, kodėl aukojo šism paminklui. Marija Aleksienė iš Jonavos atsiuntė 20 eurų tam, kad pagerbtų savo tėvą generolą Stasį Raštikį. Petras Klimas iš Paryžiaus, kad pagerbtų savo tėvą Vasario 16-tosios akto signatarą Petrą Klimą. Vytas Šliūpas iš Kalifornijos taip pagerbė savo tėvą aušrininką Joną Šliūpą. Gaila, kad Vytautas nesulaukė paminklo atidengimo dienos…
Yra daugiau tų argumentų, kodėl mes čia turime būti, čia ateiti. Žinomas kaunietis buvęs policijos komisaras Gediminas Žematis, kai gavo iš Vyčio fondo padėką, paskambino man ir sako: ,,Žinai, turiu 13 anūkų, kurie visi ateis prie šio paminklo!”
Šitas ,,Laisvės kario” paminklas bus inkaras prie kurio ,,pririšti” kauniečiai, ir ne tik jie, nes tai yra visos Lietuvos inkaras! Tie, kurie nori išvykti užsienin, ateis čia ir pagalvos, ar verta išvažiuoti? O gal išvykus, reikia čia vėl sugrįžti?
Jūs esate apskritai šaunuoliai, todėl Jūsų miestas turi ambicijų, turi savo veidą. Tai miestas, kuris turi savo idėjas… Aš sveikinu, kad esate toks miestas. Reikėjo Kaunui, ir mes visi jam padėjome jam paminklą pastatyti. Mes nesurinkome lėšų tiek, kiek turėjome gauti, nes tai turėjo būti visiška žmonių dovana savo valstybei.
Tai mūsų sėkmės projektas, todėl jo įkvėpti mes galime dar kažką kartu padaryti. Kurkime naują Lietuvą, kurioje visiems mums būtų gera!”
(Nuotraukoje: Žurnalo ,,Žmonės” fotografas, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narys Teodoras Biliūnas, liepos 4-ąją sutikęs savo gyvenimo keturiasdešimtmetį)
P.S. Mūsų svetainės ,,Komentaruose” – savaitraščio ,,Respublika” žurnalistės Danutės Šepetytės pokalbis su Vilium Kavaliausku ,,Kaip mes statėme Vytį” .
Nuotraukose:
(viršutinėje) ,,Laisvės kario” paminklas prie Kauno pilies
(apatinėje) Kauno meras Visvaldas Matijošaitis antrojo laipsnio Santakos Garbės ženklą prisega žurnalistui Viliui Kavaliauskui
www.kaunozurnalistai.lt nuotraukos
