Simono Daukanto gatvės 28 A pastate per kelis Kauno televizijos egzistavimo dešimtmečius dirbo labai daug kūrybos žmonių. Viena iš jų – puiki muzikos redaktorė latvė Dzintra Varžgalienė. Seniai jos nematėme, nes buvusi kolegė su dukra ir sūnumi, kaip ir daugelis kauniečių, paliko Lietuvą.
Kolegė gyvena Duline, todėl mintimis ji dažnai sugrįžta Lietuvon. Yra nuolatinė internetinės svetainės www.kaunozurnalistai.lt skaitytoja.
Sužinojusi, kad Kauno televizijai – jubiliejinis pavasaris (1968-ųjų sausio 15-ąją buvo pasirašytas įsakymas įkurti Kaune televizijos transliacijų grupę) Dzintra Varžgalienė atsiuntė elektroninį laiškutį, kuriame rašė:
,,Mūsų redakcijoje, parengiau nemažai. įvairių programų. Ir įrodžiau Vilniui, kad ir Kaune galima padaryti stambios formos pastatimines laidas, kaip ,,VAKARO DIVERTISMENTAS“ , ,STUDIJA MT“, ,,ERDVĖ“. Dideliu skauduliu buvo, kad knygoje apie Kauno redakciją, manęs nėra…
Vilniuje aš dirbau 10, o Kauno TV redakcijoje – 15.metų. Aš parašysiu apie vieną įsimintiną, gražų atvejį ruošiant vieną muzikinę laidą. Bėda tik ta, kad aš neturiu nė vienos nuotraukos iš Kauno laikų. Niekas manęs tada nepaveikslavo. Aš peržvelgiau, bet čia turiu tik nuotraukas su šeima, draugais, darbe su savo mažučiais mokinukais. Dukra dabar mane nufotografavo. Šią nuotrauką ir siunčiu Jums“
.
Laukėme kolegės Dzintros Varžgalienės, kuri yra labai pasiilgusi Kauno ir Lietuvos, gražių prisiminimų. Tačiau šiandien mus pasiekė šiurpinantis jos pranešimas iš Šiaurės Airijos. Dzintra rašo:
,,Mielieji, baisi nelaimė mūsų šeimoje. Vakar naktį staiga mirė mano anukėlė Emilytė. Rytą išėjo į mokyklą linksma ir guvi. Po dviejų valandų mergaitei pasidarė bloga.Galvojo, kad peršalimas. Pakilo temperatūra, todėl išvežė į ligoninę.
Vakare buvo dar blogiau. Naktį, 12.30 val., ją pasiėmė mirtis. Išėjo tą pačią dieną, kai turėjo švęsti savo gimtadienį. Vakar Emilytei sukako 17 metų.
Medikai konstatavo žaibišką sepsį. Mano sūnui Manvydui medikai kalbėjo apie streptokoko pneumonicial sepsį. Nuo abieju bakteriju anūkėlė buvo skiepyta. Šiandiena darys skrodimą, tačiau galutinis atsakymas –tik po pusės metų.
Mergaite buvo sveika ir stipri. Neatsimenu, kad būtų sirgusi. Didesnio skausmo, kaip šis, gyvenime neturėjau. Galvojame urną su Emilytės palaikais palaidoti šalia senelio Petrasiūnų kapinėse Kaune. Kada tai bus, nežinau, nes Vejūnė savo dukrytės urną nori kurį laiką palaikyti namuose.“
Visų kauniečių žurnalistų vardu siunčiame nuoširdžiausius užuojautos žodžius kolegei Dzintrai Varžgalienei ir jos dukrai Vejūnei, staiga netekus mylimos vaikaitės ir dukrelės. Tegul Jūsų skausmas, pasidalintas su mumis, būna perpus lengvesnis. Išėjimas Gimimo dieną – retas atvejis, tačiau jis primena, kad ne tik gimstame, bet ir mirštame, o toks sutapimas – tik labai geriems žmonėms.
Dzindra ir Vejūne, ramybės Jums ir ištvermės. Gyvenkite su viltimi, tikėjimu ir meile. Sako, kad jauno žmogaus dvasia – greitai vėl sugrįžta naujam gyvenimui. Laukime.
Amžinąjį Atilsį, septyniolikamete Emilija