Lietuvos žurnalistų sąjungos narės Danguolės Bunikienės rengiama istorinės dokumentikos publicistinė TV laida „Brydės“ – jau trylikti metai analizuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų gyvenimą. Atsakymo apie ryškias anų laikų asmenybes kolegė ieško mūsų paveldo objektuose: dvaruose, pilyse, šventovėse…
Lietuvos šimtmečio ir nepriklausomybės atkūrimo proga nuolat ieškanti darbšti televizijos žurnalistė D.Bunikienė parengė laidą apie Klaipėdos krašto istorinę asmenybę, Lietuvos signatarą Jurgį Šaulį.
Apie istorinį, memoralinį nacionalinės reikšmės kultūros paminklą, esantį Balsėnuose, įspūdingą herojaus diplomato karjerą ir išsaugotą gausų publicistikos bei literatūros archyvą perduotą Lietuvai – jau ateinantį šeštadienį papasakos laida „Brydės“, kurią transliuoja BTV televiziją.
1918-ųjų Vasario 16-osios akto signataro asmenybė vėl sugrąžinta naujais faktais. Literatūrologų teigimu, gausus ir įdomus bibliografinis Jurgio Šaulio palikimas, patekęs į Pensilvanijos universiteto biblioteką (Filadelfijoje), dar tik pradėtas tyrinėti.
„Šaulio biblioteka – kalbininkams ir literatams toks laimikis, istorija ten žydi“ – rašytojo Kosto Ostrausko mintis laidai „Brydės“ perteiks literatūrologė prof. dr. R. Bončkutė, analizavusi 1901–1907 metų laikotarpio signataro korespondenciją. Vis dėlto, retorinis klausimas, ar nuodugniai ištyrinėjus diplomato rašytinį palikimą, Lietuvos istorijos nereiks perrašyti iš naujo, taip ir lieka neatsakytas, – pastebi prof. R. Bončkutė.
Dalis diplomato rašytinio paveldo atkeliavo į Nacionalinio muziejaus padalinį – Signatarų namus Vilniuje. Mirus dukrai Birutei Šaulytei, gyvenusiai Detroite (JAV), signataro istorinis palikimas dviejose didžiulėse dėžėse buvo atsiųstas giminaičiui Č. Tarvydui į Veiviržėnus.
(Nuotraukoje: 1918-ųjų Vasario 16-osios Lietuvos akto signataras Jurgis Šaulys)Signataro palikuonė artimų giminaičių buvo surasta pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais. B.Šaulienė vis dar negalėjo patikėti, kad sugrąžinta laisvė gimtinei turės tvirtą pamatą, – laidos „Brydės“ kūrybinei grupei pasakojo giminaitis Č. Tarvydas. Signataro atminimą puoselėja ir Veiviržėnų gimnazija, kuri valstybės kūrėjo garbei pavadinta šio pirmojo Lietuvoje diplomato vardu.
„Mokiniams tai įdomiausia patirtis, kai apie įžymių žmonių gyvenimą galima sužinoti iš jų pačių prieš 100-metį rašytų dienoraščių, dokumentų ir kitos archyvinės medžiagos. Tada imi suprasti, kad tie mūsų herojai gyveno jiems įprastą tuo metu gyvenimą, ne visiems vienodai sekėsi mokslai, pastangų pasiekti tikslui ir tada reikėjo. Pavyzdžiui, J. Šaulys mokėsi labai vidutiniškai, bet labai stengdamasis pasiekė tiek daug“ – įžvalgomis dalinsis Veivirženų gimnazijos istorijos mokytojas K. Pugačiauskas.
Istorinio herojaus atminties išsaugojimas, jo didžiulio nuopelno Lietuvai iškėlimas, suvienijęs dviejų šalių – Lietuvos ir Šveicarijos lietuvių bendruomenę – kovo 18-ąją, šeštadienį, 9 val. per BTV televiziją Danguolės Bunikienės laidoje „Brydės“, kurią sekmadienį, 10.30 val. pakartos INFO TV televizija. Būtinai pažiūrėkite!