2018-ųjų vasario 15-ąją Aleksoto kapinėse buvo atidengtas paminklas „Pieta“, skirtas Lietuvos savanorių, žuvusių Kaune, pagerbimui.
Gerai, kad mūsų tauta įamžina taurių žmonių darbus. Ir puoselėja ne tik Vasario 16-osios signatarų, įvairių tautybių Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanorių ir Vyčio kryžiaus kavalierių atminimą.
Kaip rūpinamės kapaviečių priežiūra ir jų sutvarkymu? Keliaujant po Lietuvą teko matyti daug gerų ir sektinų pavyzdžių. Esu apie tai rašęs ir kauniečių žurnalistų internetinėje svetainėje.Talkinant kraštotyrininkams pavyko surasti aštuoniasdešimt draudžiamosios spaudos bendradarbių, kurių pavardes paviešinau.
Pavyko surasti ir generolo Jono Bulotos kapavietę Eigulių kapinėse, o Jonučiuose – čia palaidotų Lietuvai nusipelniusių kunigų P.Budzeikos, Pr. Račiūno, Pr. Leono ir kitų kapavietes. Gaila, bet Petrašiūnų kapinėse nepavyko surasti Lietuvos šviesuolio Jono Mašioto, matematiko, inžinieriaus, politinio bei visuomenės veikėjo, Valstybės kontrolieriaus kapo. Jokių duomenų apie tai neturi ir šių kapinių administracijos darbuotojai.
Apgailestautina, kad prie daugumos mano aplankytų kapinių nėra Informacinių lentelių, kurios konkrečiai nurodytų apie žymesnių žmonių kapavietes. Iš mano aplankytų kapinių išsiskiria Panevėžio miesto kapinės. Čia nesunkiai gali surasti ieškomą kapavietę. Tai galėtų būti pavyzdys, kaip reikėtų pateikti informaciją.
Jau rašiau apie įamžinimo vietų priežiūrą. Esu pastebėjęs atsakingų įstaigų ar asmenų nerangumo ir nevalyvumo. Pavyzdžiui, Griškabūdžio bažnyčios šventoriuje prieš 20 metų pastatytas ąžuolinis stogastulpis (skulpt. V.Cikana) žymiam istorikui, kun. Jonui Totoraičiui, kuris pajuodęs, neprižiūrėtas, net kryžiaus skersinės dalies nėra…
Lietuvai nusipelniusių asmenų palaidojimo vietų Kaune bei kitose Lietuvos kapinėse paieškai siūliau įkurti specialias internetines svetaines, kurios skelbtų ir archyvinę medžiagą. Rašiau, kad Kauno Viešosios bibliotekos Kaunistikos skyrius parengė ir vis pildo elektroninį žinyną „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“.
Nuotraukoje: Jonučių kapinėse – paminklas kunigui P.Budzeikai
,,Žinyne” stengtasi surašyti visus Kaune gyvenusius, daugiau ar mažiau pasidarbavusius Lietuvai žmones. Tai pavyzdys ir kitoms Lietuvos bibliotekoms. Minėto ,,Žinyno” trūkumą tenka paminėti, kad jame nėra nurodytos amžinojo poilsio vietos, trūksta ir kapaviečių nuotraukų. Norėtųsi, kad Kauno viešosios biblioteka taip papildytų šį elektroninį žinyną. Ir po Lietuvos šimtmečio visi, įnešę svarų indėlį į Nepriklausomybės kūrimą ir atkūrimą, turi būti ir toliau deramai pagerbti.
Įvairiai yra įamžinamas žmonių atminimas: tai paženklintos kapavietės, memorialinės lentos, paminkliniai biustai, gatvių ir aikščių, mokyklų, ligoninių, aukštųjų mokyklų vardai, įsteigti fondai, stipendijos.
Štai kodėl mes negalime nesidžiaugti, kad didžiojo Lietuvos jubiliejaus metais buvo ieškoma iškilių žmonių pėdsakų, rūpinamasi jų įamžinimu ir pagerbimu. Surastos ir 1919–1923 metais organizavusių pasipriešinimą prieš naujuosius to laikmečio Lietuvos okupantus: bolševikus, bermontininkus ir lenkų kariuomenę. Tai kun. Juozapas Juozaitis, mokytojas Jonas Dereškevičius (palaidotas Kaune) ir kt.
Dar 2013 metais esu rašęs, kad ne visų parapijų klebonai rūpinasi, kad visiems būtų žinomos čia palaidotų žmonių pavardės. Ir kad jų amžinojo poilsio vietos būtų pavyzdingai sutvarkytos. Deja, ir šiandien daug kur to pasigendu. Ko laukiame?..
Nuotraukoje: Publikacijos autorius žurnalistas Antanas Staškevičius
www.kaunozurnalistai.lt