Nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos bei Nacionalinės darbdavių organizacijos po ne vieną dieną trukusių diskusijų dėl darbuotojų atstovavimo ir naktinio darbo laiko parengė Nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties projektą.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdyba 2018-ųjų sausio 5-ąją pritarė sutarčiai ir tikisi kitų partnerių tokio pat sprendimo. Šis projektas ateinantį antradienį bus pateiktas svarstyti Trišalei tarybai.
Nuotraukoje: Informacijos autorė, ELTOS žurnalistė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos nar)
Visapusiškai reikšmingas susitarimas, kaip naujienų agentūrai ELTA penktadienį aiškino vienos iš profsąjungų – Lietuvos žurnalistų sąjungos – pirmininkas Dainius Radzevičius, parengtas vadovaujantis Darbo kodekso 192 straipsnio 2 dalimi bei 194 straipsnio 1 dalimi.
Tokia sutartimi, pasak LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus (nuotraukoje), daugiau galių turėtų būti suteikiama darbovietėse veikiančioms profesinėms sąjungoms ir patikslinamas (reglamentuojamas) dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas. Pagal tarpšakinį sutarimą, jis „vidutiniškai negali viršyti dvylikos valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį. Darbdavio lygiu sudarytos kolektyvinės sutartys gali nustatyti ir trumpesnį apskaitinį laikotarpį“.
Taip pat dokumente kalbama apie tai, kad profesinė sąjunga bei darbdavys gali susitarti nesteigti, kaip numatyta neseniai patvirtintame Darbo kodekse.
Darbo tarybos siūloma nesteigti, kai darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga nevienija 1/3 kolektyvo darbuotojų. Tuomet pavaldinių informavimo bei konsultavimo procedūras, kaip tai nustatyta Darbo kodekse, vykdo darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga. Jei darbovietėje veikia kelios profsąjungos, anksčiau minėtas procedūras vykdo jungtinė jų atstovybė. Pastaroji galėtų būti sudaroma ir tuomet, kai yra ir kelios, daugiau kaip po trečdalį darbuotojų jungiančios, profsąjungos. Darbo taryba tokiais atvejais nebūtų sudaroma.
Pabrėžiama, kad šios sutarties nuostatos taikomos sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų ar jų organizacijų atstovaujamiems darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijoje, taip pat tiems, kurie prisijungė prie organizacijų po sutarties pasirašymo, bei kitais Darbo kodekso nustatytais atvejais. Pasibaigus šiai sutarčiai, jos nuostatos liktų galioti, jei yra perkeltos į šakos kolektyvines sutartis.
Tarpšakinę kolektyvinę sutartį pasirašyti numato Nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, taip pat Trišalės tarybos nariai – Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Nuotraukoje: Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas
Pasirašyti susitarimą planuojama pasiūlyti ir Nacionalinėms darbdavių organizacijoms: Lietuvos pramonininkų konfederacijai, asociacijai „Investuotojų forumas“, Lietuvos darbdavių konfederacijai, Lietuvos verslo konfederacijai, Žemės ūkio rūmams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujančiai darbdaviams – iš valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms organizacijoms.
Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas Eltai penktadienį patvirtino, kad tikimasi, jog tokie konkretūs ir trumpi nacionaliniai susitarimai padės užpildyti naujojo Darbo kodekso spragas, o ateityje galbūt bus pasirinktas toks lygis, kai socialiniai partneriai visais svarbiausiais klausimais kasmet pasirašys po vieną svarbų šimtams tūkstančių ir dar daugiau Lietuvos piliečių susitarimą.
www.kaunozurnalistai.lt nuotraukos
Dailininko, LŽS nario Valdimiro Beresniovo (Vlaberio) piešinys
,,Meile akla, nes praregejimas ateina po skyrybų” arba ,,Darbdavys geras, kol pavaldiniai su profsąjunga nieko nereikalauja”
