Lietuvos edukologijos universitete įvyko Lietuvos olimpinės asociacijos garbės prezidento prof. habil. dr. Povilo Karoblio knygos „Sporto istorijos atspindžiai” pristatymas.
Profesorius Povilas Karoblis knygoje „Sporto istorijos atspindžiai” rašo: ,,Ypač svarbu prisiminti tuos žmones, kurie pramynė sportinio gyvenimo taką, paliko pėdsaką savo darbais, kartu dirbo ir kūrė. Tie, kurie kūrė, statė, mokė, nusipelnė ateinančių kartų padėkos ir pagarbos”. Knyga skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Lietuvos olimpinės akademijos garbės prezidento profesoriaus habilituoto daktaro Povilo Karoblio 85-mečiui.
Prof. P.Karoblis savo knygoje kelis puslapius paskyrė ir kauniečiui, mūsų kolegai, Lietuvos žurnalistų sąjungos nariui dr. Steponui Gečui. Savo mintis apie žurnalistą ir istoriką autorius pavadino ,,Istorijos mokslui ir švietimui atiduoti metai”
Sporto istorikas, žurnalistas, publicistas, aukščiausiosios kategorijos ekskursijų vadovas, mokslų daktaras Steponas Gečas gimė 1944 m. gegužės 15 d. Kusiuose, Tauragės srityje. Anksti mirus tėvui ir motinai likus su dar jaunesniais dviem vaikais, Steponas tojo mokslo siekti galėjo tik dirbdamas.
Sunkumai grūdino, ugdė atkaklumą, valią, užsispyrimą siekti užsibrėžto tikslo. Kelerius metus dirbo mokytoju, kultūros darbuotoju, mokydamasis Vilniaus universitete žurnalistikos, buvo Šilalės, Pakruojo rajonų laikraščių korespondentas, Valstybinio radijo ir televizijos komiteto zonos atsakingasis redaktorius. Rašė apybraižas, straipsnius, rengė laidas apie Lietuvos praeitį, kraštotyrininkus, muziejininkus, kultūrinį gyvenimą.
1972 metais Steponas Gečas baigė Vilniaus universitete žurnalistiką, 1984 m. — istoriją. Nuo 1972 m. : Vytauto Didžiojo karo muziejuje (tada – Kauno istorijos muziejus), iki 1986 m. – moksliniu bendradarbiu, sektoriaus, skyriaus vedėju, nuo 1986 m. – direktoriaus pavaduotoju: 1986-1995 m. ir nuo 2006 m. – mokslui, 1995-2006 m. – sporto istorijai, kuravo Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinį -Lietuvos sporto muziejų. 1993 m. Lietuvos istorijos institute apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos muziejininkystės raida 1940-1956 metais“ – pirmąją Lietuvos muziejininkystės raidos tema.
Kartu dirbo pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose. Parengė muziejininkystės pagrindų mokymo programą, ją 1996-2004 m. dėstė Lietuvos kūno kultūros akademijos turizmo ir sporto vadybos bakalaurantams, 2005-2013 m. kūno kultūros ir sporto istorijos paskaitas skaitė Vilniaus pedagoginiame universitete. Yra keliolikos mokslinių leidinių autorius, redaktorius ir recenzentas, keliasdešimties bakalaurų ir magistrų darbų vadovas. Yra paskelbęs apie 30 mokslinių ir per 200 mokslo populiarinimo straipsnių.
S. Gečas rūpinosi kariuomenės ir sporto paveldo (knygų, laikraščių ir žurnalų išeivijoje išsaugojimu ir pargabenimu į Lietuvą. Įrengė per 15 stacionarių ir kilnojamųjų parodų, tarp jų pirmąją stacionarią parodą „Lietuvos sporto ištakos: Istorijos mokslui ir švietimui atiduoti metai ir laimėjimai“ (1986 m. kartu su A. Jakštu), „Lietuva 1939- 1940 metais“ (1989 m. kartu su A. Markūnu), sukaupė vertingų eksponatų apie Lietuvos kariuomenę, įvairias sporto šakas, rūpinosi istorinių vertybių propagavimu, _ 1975-1980 m. vedė mokomąsias televizijos laidas Lietuvos istorijos tema.
1990 -1995 m. S. Gečas buvo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Muziejų ekspertų komisijos narys. Dalyvavo kuriant Lietuvos muziejų įstatymą, fondų nuostatus, kartu su kitais parengė atkurto Vytauto Didžiojo karo muziejaus statutą, pirmasis viešai iškėlė mintį apie savarankišką Lietuvos sporto muziejų, sukūrė jo statutą.
Muziejininkystės, sporto, olimpizmo istorijos ir kitomis temomis skaitė praneš iŠ anglų, rusų, lenkų, latvių kalbomis tarptautinėse konferencijose, forumuose ir seminaruose: Maskvoje (1987, 1998), Jaroslavlyje (1989), Madride (1993), Kijeve (1997),| Olimpijoje (Graikija, 1996), Rygoje, Minske, Donecke, Jaltoje, Poznanėje, Tartu, Taline (2001-2004).
Ypač doc. dr. S. Gečas pasireiškė Tartu universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Žmonija sporto istorijoje – sporto istorija žmonijai“, kurioje dalyvavo 25 Europos, Azijos, Siaurės ir Pietų Amerikos valstybių atstovai, per 100 dalyvių atstovavo nacionalinėms akademijoms. Jis skaitė pranešimą „Olimpinis švietimas per sporto paveldą“.
(Nuotraukoje: Prof. Povilo Karoblio knyga, kurioje rašoma ir apie Lietuvos žurnalistų sąjungos narį dr. Steponą Gečą)
S. Gečas nuo 1993 metų yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Tarptautinės žurnalistų federacijos, nuo 1995 m. – Tarptautinės muziejų tarybos narys. 1989-1995 m. buvo Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos pirmininkas, vienas paminklo S. Dariaus ir S. Girėnui iniciatorių ir Organizacinio komiteto narys, „Lituanicos“ skrydžio 60-mečio minėjimo JAV garbės narys, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio ansamblio tymo iniciatorius ir organizatorius, Nežinomojo lietuvio kareivio palaikų perlaidojimo valstybinės komisijos narys. Visuose jo darbuose jaučiamas išbaigtumas, konstruktyvumas, į juos įdėta daug širdies šilumos, atidos ir kruopštumo.
Nuo 1993 metų Steponas Gečas aktyviai įsitraukė j sporto ir olimpinio sporto istorijos propagavimo veiklą, buvo vadovėlio „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“ ekspertas, komisijos arys (1996), 1996 m. Lietuvos sporto muziejuje surengė pirmąjį Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) suvažiavimą-konferenciją, surengė penkias mokslines praktines konferencijas „Sporto paveldo problemos“ Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lievos Respublikos Vyriausybės ir Sporto muziejuje, parengė leidinį „Lietuvos sporto periodinė spauda 1922-1940 metais“, rengė kitų konferencijų medžiagas, buvo konferencijos „Krepšinis lietuvio gyvenime“ mokslinio organizacinio komiteto narys, išleido metodinį leidinį „Turizmo ir sporto organizacijų bendravimas su žiniasldaida“ (2009). Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) narys (nuo 1994 m.), LOA Paveldo komiteto pirmininkas ir mokslo komiteto narys (nuo 2002 m.). Už ilgametę veiklą ir nuopelnus propaguojant Lietuvos sporto ir olimpinio sporto istoriją 2008 m. jam suteiktas LOA Garbės nario vardas.
Steponas Gečas parašė monografijas „Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte“ (2006) ir „Beisbolo kelias Lietuvoje 1922-2012“ (2014), poezijos ir mažosios filosofijos rinkinį „Atvėriau tau duris“ (2000), apsakymų rinkinį „Evangelijos užkeikimas“ (2008). S. Gečas apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (KKSD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2004), valstybiniu Dariaus ir Girėno medaliu (2006).
P.S. Knygos ,,Sporto istorijos atspindžiai” pristatymo proga, mūsų internetinei svetainei www.kaunozurnalistai.lt dr. Steponas Gečas parengė savo publikaciją ,,AUGINĘ KVIEČIUS IR ŽAIDĘ EUROPOJE KREPŠINĮ…”. Šį įdomų kolegos rašinį skaitykite mūsų svetainės ,,KOMENTARUOSE”
Nuotraukose:
(viršuje) Lietuvos žurnalistų sąjungos narys dr. Steponas Gečas Lietuvos olimpinėje akademijoje
(apačioje) Prof. Paulius Karoblis pristato savo naują knygą ,,Sporto istorijos atspindžiai”
