Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, kaunietė Daiva Budrienė su vyru Antanu dabar gyvena ir dirba Londone. Sugrįžta ji ne tik Lietuvon, bet ir svetimas valstybes aplanko. Ką pamato, fotografuoja, filmuoja ir rašo, nes ji turi tokią Dievo dovaną… Trumpai, aiškiai ir vaizdžiai mūsų kolegė Daiva Budrienė pasidalijo patirtais įspūdžiais Budapešte.
Mano mokyklos trečiojo aukšto koridorius buvo išklotas realinu. Jis kvepėjo skurdu, beskonybe ir tarybmečio pochuizmu estetikai ir tarpusavio santykiams. Realinu kvepėjo visas sovietmetis – baisių spalvų kvadratiniais gumos lakštais. Tas kvapas buvo toks stiprus, kad pasiekdavo ne tik pirmąjį aukštą, bet ir tolimiausius kabinetus bei valgyklą. Septintąjame arba Budapešto žydų rajone kvepėjo akurat taip pat. Ir centre. Ir tuščiose krautuvėlėse be žmonių su visokio neskoningumo rožinėmis vitrinomis. Pilki praeivių veidai, kvėpavimas tau į ausį stovint eilėje, sovietinės ciocės dirbančios kasose, net pasaulyje išreklamuotose geizerių SPA. Tie žmonės dar nemoka šypsotis…Žiūrėjau į Budapeštą su meile arba per širdies prizmę ir tai gelbėjo mūsų su drauge metinį susitikimą kažkur pasaulyje, kai suvažiuojam abi iš kažkur pasaulyje. Kas buvo gero?
*Kiekvienas namas kiekvienutėlis buvusios Austrijos Vengrijos imperijos didybės liudininkas. Visų architektūros stilių vinegretas – vienas šalia kito. Visi namai gražūs. Kai kurie tarsi cukriniai avinėliai arba smėlio pilys paupy. *Šiuolaikinio meno muziejus. *Obuolių pyragas, akurat toks pats, kokį kepdavo smetoniška ponia kepėja laisvės alėjos kulinarijoje. Ir be abejo draugystė, kuri prisitaiko prie oro, kainų ir surauktų veidų. Beje vengrai nepažįsta mažesnio nominalo, nei dešimt. Ir kainos jų rašomos tūkstančiais forintų.
Kalba jie tik vengriškai arba pirštais. Tarsi Lietuva prieš 30 metų. Labai tikiuosi, kad po kelių savaičių mano meilė Budapeštui sustiprės, vien iš to jausmo, kad tuo geltonu tramvajumi, pjaustančiu miestą, vengrams teks važiuoti dar kokių 30 metų į priekį.
www.kaunozurnalistai.lt prierašas:
Artėja kovo 11-oji, trisdešimt penktosios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinės. Pasidalinkite savo prisiminimais ir įvairiais žurnalistinio gyvenimo faktais, palyginkite sovietinę ir šiandieninę savo gimtinę. Parašykite. Laukiame.
Vladimiro Beresniovo (Vlaber) piešinys