(Tęsinys)
Vilniaus Signatarų namuose pristatytą „Knygnešio IV“ leidinį gražiai papildė jo autoriams padovanota „Knygotyra“, kurioje yra ir Idos Janušauskaitės straipsnis apie 1929 metais Nepriklausomoje Lietuvoje surengtą pirmąjį lietuviškos spaudos atgavimo minėjimą, kuriame deramą vietą rado Lietuvos žurnalistų sąjunga, taip pat visuomenės veikėjas, laikraščių bendradarbis Petras Ruseckas ir net … Spaudos balius!
Minėtame ,,Knygotyros” (nuotraukoje) straipsnyje rašoma, kad pristatomos knygos ,,Knygnešys IV” sudarytojai Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius, anot tyrėjos I. Janušauskaitės, pagal fundamentalius, mokslo visuomenei gerai žinomus tyrimus, yra greta Vaclovo Biržiškos ir Vytauto Merkio. Remiantis ir knygnešystės epochos amžininko Petro Rusecko surinkta medžiaga – reikia daryti išvadą, kad knygnešystės reiškinys Lietuvoje buvo masinis, tik jo įvertinimas minėjimo forma tirtas fragmentiškai, daugiausia susitelkiant į 1929 metais pradėtų mokėti knygnešystės pensijų analizę.
Skaitydamas minėtą I.Janušauskaitės straipsnį supratau, kad knygnešių gadynės vargai buvo lyg Spaudos švenčių priešistorija. Paaiškėjo, kad pirmasis žurnalistų balius, surengtas 1929 metais, buvo viena iš spaudos atgavimo minėjimo formų.
Kokia Spaudos baliaus tradicija? Pirmiausia buvo sukurtas visuomeninis organizacinis komitetas spaudos atgavimo 25 – mečiui paminėti (pirmininkas prof. Vaclovas Biržiška, sekretorius Petras Ruseckas). Komitetas buvo inspiruotas kairiųjų politinių jėgų, todėl jam konkurenciją sudarė Lietuvos žurnalistų sąjunga. Jos nariai, tikėdamiesi atkreipti dėmesį į tuometinės spaudos problemas, pavyzdžiui, cenzūrą, ėjo į glaudesnį kontaktą su Antano Smetonos autokratiniu režimu.
Autorė straipsnyje primena, kad spaudos atgavimo minėjimo tradicijas taip pat kūrė ir Lietuvos provincija, okupuotas Vilniaus kraštas ir lietuviškoji diaspora emigracijoje. Tada Kaune buvo derinamos šventės datos, siekiant pritraukti daugiau žmonių. Komiteto surengtos šventinės programos kalbėtojai buvo prof. Mykolas Biržiška, Petras Ruseckas, Juozas Žiugžda ir kt. 1929 metų gegužės 9 d. 14 val. buvo iškilmingas paminėjimas Valstybės teatre Kaune, o 17.30 val. renginys persikėlė į Karo muziejaus sodelį, o paskui – į Šaulių sąjungos salę.
Lietuvos žurnalistų sąjunga, 1929 metais atsiskyrusi nuo Rašytojų sąjungos, nusprendė visuomeninėje veikloje parodyti didesnį aktyvumą. Tų metų kovo 22-ąją LŽS susirinkime Kazio Obolevičiaus siūlymu buvo nutarta prisidėti prie Spaudos atgavimo sukaktuvių minėjimo ir surengti pirmąjį Lietuvoje Spaudos balių.
Tuomet apie tai rašė Kostas Korsakas, o po penkerių metų – ir kitas žurnalistas Justas Paleckis: „Suruoštas pirmasis bandomasis Spaudos balius. Netrukus pradėta rūpintis žurnalistams susisiekimo lengvatomis, daryta pastangų įkurti klubą skaityklą, pradėta galvoti apie pensijas …“ (kalba netaisyta).
Pirmąjį Spaudos balių Lietuvos žurnalistų sąjunga nusprendė surengti 1929-ųjų gegužės 6-ąją, tačiau tą dieną buvo pasikėsinta į šalies ministrą pirmininką Augustiną Valdemarą, buvo nušautas jį pridengęs
adjutantas.
Dėl šio įvykio šventę buvo numatyta surengti gegužės 11-ąją, tačiau žurnalistai, norėdami, kad Spaudos baliuje dalyvautų ir pats A.Voldemaras, atidėjo dar vienai savaitei.
Gegužės 18-ąją Spaudos baliaus svečiai buvo pakviesti į „Lietuvos viešbutį“, kur 21 val. šventė prasidėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Juozo Purickio (nuotraukoje) sveikinimu ir jo padėka susirinkusiems.
Jau pirmo tokio renginio metu buvo renkami pinigai, kurie sudarė didžiąją dalį Lietuvos žurnalistų sąjungos veiklai skirtų litų.
Vakarinę programą padėjo garsus dainininkas Kipras Petrauskas ir kiti atlikėjai: Izabėlė Avietėnaitė – Gustainienė, Jonas Būtėnas, Marijona Rakauskaitė, Vera Karalli, Marija Lipčienė-Marcinkevičiūtė, Petras Oleka, Antanas Sodeika, Mara Spiegelis. O antrą ar trečią valandą nakties prasidėjo ir visų laukta žurnalistinė programa.
Kauno žurnalistai, siekdami paįvairinti programą ir gauti lėšų, nusprendė renginio naktį išleisti net keturis laikraščio „Pirmojo Spaudos baliaus naujienos“ numerius (vieno laikraščio kaina – 1 lt.). Redakciją sudarė: Kazys Binkis, Augustinas Gricius, Jonas Kalnėnas ir Antanas Rimvydis.
Kaip tuomet rašė Augustinas Gricius (nuotraukoje), leidiniuose turėjo būti užfiksuota visa šventės eiga ir net smulkiausi įvykiai, tačiau jie neapskaičiavo to meto spaustuvės pajėgumo. Kauno „Menas“ spėjo išspausdinti tik du laikraščio numerius (po 300 egzempliorių). Įdomu tai, kad tikriausiai dėl A. Voldemaro įtakos ir jo šventei parodyto palankumo, laikraštis buvo išleistas be privalomos cenzūros procedūros.
„Žurnalistų sąjunga išties buvo ta organizacija, kuri nuo pat pradžių turėjo imtis iniciatyvos organizuoti spaudos atgavimo minėjimus, tačiau ir vėliau prisijungusi sėkmingai prisidėjo prie šios datos įamžinimo ir reikšmingai nusipelnė spaudos atgavimo šventės minėjimo tradicijos radimuisi Lietuvoje“, – reziumuoja autorė Ida Janušauskaitė.
Ir vėliau Kaune buvo rengiamos kasmetinės spaudos šventės, kuriose kviestiniai svečiai negailėdavo pinigų, todėl Žurnalistų sąjunga Spaudos baliuje surinkdavo didžiąją dalį savo pajamų, reikalingų metinėms išlaidoms.
(Bus daugiau)
Nuotraukoje (viršuje): Publikacijos autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES narys Antanas Staškevičius