,,Lietuvos ryto“ televizija šią savaitę reklamavo, kad 2017-ųjų balandžio 23-ąją, sekmadienį, parodys pirmąją filmo apie žinomą krepšininką, žurnalisto diplomą turintį buvusį kaunietį, o dabar vilnietį Šarūną Marčiulionį (nuotraukoje).
Nežinodami, kad filmo herojus vakar pareikalavo, kad jo televizija nerodytų, šiandien dar žurnalistų kūrinį pristato žurnalai ,,TV antena“ ir ,,TV diena“.
Pateikiame ,,Kauno dienos“ priedo publikaciją:
,,Solidžiam krepšinio jubiliejui ypatingą dovaną parengė 25-erių sukaktį sausį minėjusios legendinės laidos „Krepšinio pasaulyje”, kurią dabar rodo „Lietuvos ryto“ televizija, kūrėjas Vidas Mačiulis.
Po filmo „Atėjo… Sabas”, į kurį sudėta Lietuvos krepšinio ikonos Arvydo Sabonio gyvenimo ir karjeros istorija ir kuris autoriui pelnė Vinco Kudirkos premiją, atėjo metas įamžinti kitą krepšininką – Šarūną Marčiulionį, į paprastą dokumentinę juostą jo istorijos nepavyko sudėti – atsirado net keturios filmo dalys, kurias kiekvieną sekmadienį galės įvertinti TV žiūrovai.
„Nežinau, ar įmanoma rasti spalvingesnį krepšininko portretą. Šarūnas žaidė krepšinį, studijavo žurnalistiką, dainuoja, groja, gimęs Kaune niekada nežaidė „Žalgiryje”, vingiuotu keliu ėjo į SSRS rinktinę, pirmas iš postsovietinės krepšinio aikštelės įšoko tiesiai į NBA, įrašytas į krepšinio Šlovės muziejų, įkūrė Lietuvos krepšinio lygą (LKL), pirmą privačią krepšinio mokyklą. Jo gyvenimas spalvingesnis nei 30- ies ar net 50-ies krepšininkų kartu sudėjus”, – „TV dienai” sakė V.Mačiulis.
Jis pabrėžė, kad filmas nėra autobiografinis – jame nėra nė vieno paties Š.Marčiulionio komentaro ir jį sudaro svarus pluoštas archyvinių kadrų bei apie krepšininką išsakyti komentarai būrio garsių žmonių: aktorių Ilonos Balsytės ir Rolando Kazio, filosofo Arvydo Juozaičio, pramogų pasaulio veterano Arūno Valinsko ir kt.
Iš viso Š.Marčiulionio portretą tapė net 33 žmonės. Vienas svarbiausių momentų – jau Anapilin iškeliavusių krepšininko tėvų Laimos ir Juozo Marčiulionių, su kuriais V.Mačiulis artimai bendravo. – interviu. Filme prisimintas ir paaugliškas Š.Marčiulionio eksperimentas, kai su bendraamžiais pasigamintas sprogmuo smarkiai nudegino rankas, akis ir tik stebuklas išgelbėjo nuo apakimo.
„Kai prasitariau Šarūnui, kad kursiu filmą, jis sakė, kad nereikia, ir aš jį suprantu. Bet man filmo reikia. Kartais, atsimušdamas į duris, manau, kad tik man reikia kurti, daryti, įprasminti, bet tikiuosi, ir žmonės tai įvertins. Krepšinio šventės ateina ir praeina, o krepšininkų nuopelnus norisi įamžinti ir palikti ateičiai”, – kalbėjo V.Mačiulis. Paklaustas, ar tas vidinis variklis padės sukurti ir kitų krepšinio legendų portretus, jis atsargiai užsiminė: „Mane į priekį veda ožiaragiškas užsispyrimas, jei ne jis, matyt, taip ir liktų viskas nuošaly. Tikrai norėčiau sukurti filmus apie Rimą Kurtinaitį, Valdemarą Chomičių ir dar daug kitų.”
Deja, Lietuvos krepšinio 95-ojo gimtadienio proga kauniečių sukurtas filmas ,,Šarūnas Marčiulionis. Daina – gyvenimo metafora” (I dalis) – nebus rodomas. To nenori šio filmo herojus Šarūnas Marčiulionis. Kodėl? Jo atsakymai – www.lrytas.lt ir šios dienos dienraščio ,,Lietuvos rytas” numeryje.
Ką apie netikėtą ,,lietuvišką cenzūrą” galvoja vienas iš filmo autorių, televizijos žurnalistas Vidas Mačiulis ? :
– Atsakysiu vienu iš UAB ,,Lietuvos rytas” vadovo žodžiais: ,,Taip dar nebuvo, nes tik kritikuojamieji dažnai prašo apie juos nespausdinti leidinyje arba nerodyti per televiziją.”
Man Šarūnas neskambino, o kai aš pats vakar taip padariau, jis neatsakė. Visus Šarūno kaltinimus, pareikštus korespondentui Modestui Krukauskui, aš atmetu, nes tai, švelniai kalbant, yra netiesa.
– Jau seniai, nuo jo penkiasdešimtmečio, kūrėme. Su filmo herojumi aptarėme, su kuo galime pasikalbėti, filmavome Šarūno namuose Žvėryne jo žmoną Laurą. Viešbutyje ,,Šarūnas”, matant pačiam Ma
rčiulioniui, prie kameros kalbėjomės su jo bičiulius aktoriais, krepšininkais, draugais…Tik jie gali ,,prašyti”, nes Šarūno Marčiulionio specialiai šiam filmui nekalbinome, nes nereikėjo. Per 25 metus mes turime ne vieną valandą įdomių interviu su Šarūnu, todėl juos į filmą tereikėjo sudėti mums reikalingame epizode.
– Aš penkiolika metų buvau Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys, gerai žinau ir Lietuvos visuomenės informavimo įstatymą. Mes nieko nepažeidėme… Žinoma, dėl tokio akibrokšto į
teismą nesikreipsiu. Gerbiau ir gerbsiu Šarūną Marčiulionį, nepaisant tokios jo ,,cenzūros”.
Taip pat žinau, kad savo misiją atlikau: mano sukauptas archyvas jau yra ,,saugus” filme, kurį tikrai žiūrovai būtinai pamatys.
Dokumentinis filmas, kaip ir vynas, bėgant metams, tampa dar brandesnis, vertingesnis ir, žinoma, įdomesnis, nes buvo … ,,uždraustas”. Tačiau ir man, ir režisieriui Kęstučiui Bražiūnui, ir operatoriui Laisviui Karveliui – neaišku: kodėl, – sakė Vidas Mačiulis.