2017-ųjų balandžio 30-ąją Lietuvos televizija švęs 60-ąjį gimtadienį. Daug ir įvairių šiai datai skirtų laidų transliuoja LRT televizija ir radijas. Gal kada nors bus prisiminta ir Televizijos Kauno redakcijos (1968 – 2002) istorija? Juo labiau, kad Kaune gyvena buvęs vienas pirmųjų Lietuvos televizijos operatorių Juozas Ruzgas.
Lietuvos žurnalistų ir dailininkų sąjungų narys turi ką prisiminti ir papasakoti. Mūsų svetainės puslapyje ,,Videoreportažai“ kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES narys J.Ruzgas pasakoja apie savo darbą Lietuvos televizijoje.
,,Aktualijose“ pateikiame išsamesnius Juozo Ruzgo prisiminimus apie savo kelią į televiziją:
,,Nuo dešimties metų buvau prisiekęs fotografas. Įsigijęs savo pirmąjį fotoaparatą „Komsomolec“ fotografavau Kauno vidurinėje dailės mokykloje. Pamenu, atėjęs į mokyklą, vaikščioju aplink su fotoaparatu, koridoriuje antikines skulptūras fotografuoju. O čia prieina direktorius Česlovas Kontrimas:
– Kche, kche, kche. Nu, Ruzgas, tai gal tau geriau į “fotografčikų” mokyklą eit…
Ne koks pirmas įvertinimas…, bet aš ir toliau minkiau molį bei fotografavau. Na, o 1959-siais LTSR žurnalistų sąjungos foto sekcija pakvietė dalyvauti pirmojoje respublikinėje meninės fotografijos parodoje. Čia mano fotonuotraukos “Ryto spindulys” ir “Šypsena” buvo įvertintos antrąja premija.
Įdomu, kad šiai parodai aš ir parodos organizatorius Adauktus Marcinkevičius pateikėme fotonuotraukas, kuriose užfiksuota ta pati mergina, būsimoji žurnalistė Silva Bačiulytė. Tačiau nuotraukose mergina atrodė visiškai skirtingai – lyg ne ta pati mergina, o kitas žmogus. Matyt mene svarbu ne tiek objektas, kiek menininko akis. Tais pačiais metais šios fotonuotraukos buvo eksponuotos parodose Prahoje, Paryžiuje, Berlyne.
Palaipsniui kino kamera užėmė vyraujančią vietą mano gyvenime – fotografijos parodose daugiau nedalyvavau.Neilgai trukus, po pirmųjų filmų, 1958-59 metais, buvau pakviestas dirbti į besikuriančią Lietuvos televiziją Vilniuje. Dalinai tai nulėmė filmas “Kartais pavasarį”, kuriame filmuoti Vilniaus miesto kadrai patiko tuo metu vyriausiuoju TV operatoriumi dirbusiam Algiui Araminui. Taigi dar būdamas studentu jau dirbau televizijoje operatoriumi, o baigęs Vilniaus valstybinį dailės institutą, jau ir tam tikrą operatoriaus kategoriją turėjau ir … paskyrimą dailininko-operatoriaus darbui TV.
Dar besimokant Dailės institute, mes, skulptoriai, žavėjomės lietuvių liaudies skulptūra. Tad man kilo sumanymas sukurti apie tai filmuką. Juozas Mikėnas, tuometinis dailės instituto profesorius, buvo surinkęs nemažą kolekciją tokių skulptūrėlių. Jis palaikė šį sumanymą ir parūpino iš tuometinio Dailės instituto direktoriaus prof. Vytauto Mackevičiaus pažymėjimą, kuriame rašoma, kad, aš ir Rimtautas Gibavičius, kaip Dailės instituto studentai ir kino-foto ratelio mėgėjai, mokslo tiriamojo darbo tikslu galime filmuoti lietuvių liaudies skulptūras, o atitinkamos organizacijos prašomos visokeriopai mums padėti.Autobusais ir pėstute apkeliavome bemaž visą Lietuvą; ypač daug vertingos medžiagos radome Žemaitijoje. Vieną kartą mums itin pasisekė. Užėjome pas Salantų vykdomojo komiteto pirmininką ir parodėme raštą iš Dailės instituto. Tuo metu ten svečiavęsis Žemės ūkio ministerijos inspektorius Abramavičius (vardo neprisimenu), atidžiai perskaitęs pažymėjimą mums labai padėjo – davė savo automobilį su vairuotoju.
Tąkart mes apvažiavome nemažą teritoriją ir prifilmavome ‚kalną‘ juostų. Žemaitijoje nufilmavau vieną padegtą, ir vis dar teberusenančią koplytėlę, Kryžių kalną, kurio po metų nebeliko, – kryžiai buvo buldozerio ‚nuskusti‘ – daug įdomių kryžių ir koplytstulpių. Baigęs studijas šią medžiagą parodžiau tuometinei TV meno redaktorei J. Kirkilienei. Jai susidomėjus, mes nutarėme sukurti dokumentinį filmą “Lietuvių liaudies skulptūra”. Tačiau peržiūrėjusi filmą, J. Kirkilienė suabejojo:
– Kažin, ar tiks?… Ar ne per daug kryžių?..
Televizijos peržiūrų salėje parodžiau tą filmą ir tuometiniam televizijos vadovui J. Jonuičiui. Filmui pasibaigus, Jonuitis pakilo ir išėjo, netaręs nė žodžio. Taip ir likau nesupratęs ar reikalingas Lietuvos televizijai filmas apie lietuvių liaudies meną, ar ne. Filmo premjera vis tik įvyko. Tik gerokai vėliau – 1990 metais, prieš sausio įvykius, Vinco Aleknavičiaus laidoje “Veidai”. Dar kartą filmas buvo rodytas Kauno televizijoje 1991 metais tragiškomis Sausio dienomis. „
1958 metų nuotraukose:
(viršuje) Operatorius Juozas Ruzgas ir televizijos diktorė Gražina Bigelytė
(viduryje ir apačioje) Iš nedidelės studijos tiesiogiai rodomas televizijos spektaklis
Nuotr. iš asmeninio Juozo Ruzgo archyvo
