Pranas Šarpnickis, rašytojas, žurnalistas, LŽS narys
Nuėjau į baseiną. Į paprastą, eilinį baseiną, kuriame renkasi paprasti žmonės. Jie ten lankosi, nes pigu – 6€. Ten yra garinė pirtis. Nemėgstu tokių, bet naudojiesi tuo ką tuo metu gyvenimas duoda. Sėdžiu toje pirtyje ir į ją įeina Gargamelis. Pasiima žarną ir vandens čiurkšle imasi plauti vietą, kurioje atsisės. Kitiems pakanka keletos čiurkšlių – Gargamelis išplauna pusę pirties. Purslų tenka ir man. Nemalonu. Neiškenčiu ir pakomentuoju:
-Išplovėt pusę pirties.
Tada jis piktai pasileidžia pasakoti kaip neva koks tai vyriškis prieš tai sėdėjęs šioje pirtyje, intensyviai kasęsis, nuo jo nešvarumai byrėję „rutuliais“, o jis pats net smirdėjęs. Tai, va todėl Gargamelis dabar taip bandantis nuplauti sėdimąsias vietas.
Išeinu iš pirties, Gargamelį palieku mėgautis karščiu ir garu. Įlendu į baseiną. Plaukioti nemėgstu, tad tiesiog stoviu iki kaklo vandeny. Pamatau moterį iš techninio personalo. Apsiavusi auliniais batais, tempiasi žarną – plauna baseino grindis. Metas jau vėlus, greit baseinas užsidarys – gal viskas normalu. Bet čia paaiškėja tikroji priežastis. Ji su žarna priartėja prie suolų, ant kurių sėdi du vyrai: vienas gelbėtojas, kitas irgi iš personalo. Jie intensyviai kažką aptarinėja. Moteris kruopščiai ima plauti grindis jų zonoje, tarsi ten būtų įvykdytas koks nusikaltimas ir telkšotų kraujo klanai. Įsiklausau… Aha! Kalba apie vyrą, kuris čia sėdėjęs ir kasęsis rankas, o nuo jų byrėję odos gabalai – šlykštu! Būtina nuplauti viską! Gal net tą suolą ant kurio tas vyras tupėjęs. Čia iš pirties išeina Gargamelis. Be abejo, jis aistringai įsitraukia į vyrų pokalbį ir pareiškia, kad matęs tą vyrą. Ima bjaurėtis jo elgesiu:
-Tokių nereikėtų apskritai į baseiną įleisti! Jis snarglius drabstė ant žemės pirtyje! Smirdėjo. Mėnesį buvo nesiprausęs!
Aš stoviu prie baseino krašto. Vienas iš vyrų atsineša bambalį. Na, tą tokį didžiulį, geriamo vandens bambalį ir jo likučius ima pilti į baseiną. Vos man ne ant galvos. Kai pastebėjo, gal nė kiek ir nesutriko – norma. Kita vertus, lyg ir nieko tokio – geriamą vandenį išpylė.
Baseino darbo laikas baigiasi, einu į dušą. Ten mes dviese su Gargameliu. Tas turškiasi, prunkščia, bet svarbiausia spjaudosi ir šnirpščia snarglius. Pereinu į kitą sekciją – nemalonu. Ką tik žmogus piktinosi kitu žmogumi, o dabar pats elgiasi ne ką geriau. Bet juk tai dušas. Duše galima viskas! Juk vanduo nuplauna viską!
Vėl su Gargameliu susiduriu kieme. Prie pat baseino durų jis pasistatęs savo surūdijusią geldą. Kažko viduje krapštosi. Gudrutis – pasistatė automobilį ten, kur šiaip jau jo statyti negalima. Bet užtat prie pat durų. Juk svarbu išbėgus į lauką tuoj įnirti į mašiną, kad neperšaltum ar vėjas neperpūstų.
Pėdinu sau šaligatviu iki stovėjimo aikštelės. Atlekia Gargamelio automobilis. Sustoja prie baseino teritorijos vartų. Gargamelis pakliūva į spąstus. Vartai atviri, bet kitas Gargamelis, kažkas iš aplinkinių namų gyventojų, pasistatė automobilį per patį vartų vidurį. Anas Gargamelis matyt mano, jog naktį į teritoriją niekas nevažiuos ir iš jos neišvažiuos. Ryte pasitrauks. Maniškis Gargamelis iššoka iš automobilio, keikiasi trimis aukštais. Praeidamas pro šalį jam numetu komentarą:
-Bet, pone, gal nereikėjo savo automobilio statyti baseino tarnybiniame kieme…
-Ką tu čia man aiškini p***re! Eik tu n**ui!
Kultūringasis Gargamelis lieja savo „prabangų“ dugno žodyną, o aš einu savo keliais. Tyliu. Ką čia ir besakyti. Gargamelis laksto po pievą ir ieško landos iš teritorijos. Ties vartais nėra tvoros. Auga tik medžiai ir krūmai. Tarp jų jis randa kažkokį tarpą ir su savo 1985-ųjų audine „visureigiu“ tiesiai per bordiūrus, žolynus prasibrauna ir nulekia gatve namo. Tikriausiai piktas – įkaitęs iš pykčio iki raudonumo. Gargamelis gatvėje! Saugokitės!
Kartais bjaurėdamiesi kitais, nepastebime savo elgesio. O gal ir aš kartais tampu Gargameliu? Yra apie ką pamąstyti, pėdinant iš baseino.
Vladimiro Beresniovo (vlaber) piešiniai
