Eitvydas Bajarūnas, diplomatas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje
Spalio 30-ąją apie savo veiklos nutraukimą paskelbė vienas garsiausių ir ilgiausiai išsilaikiusių nepriklausomų Rusijos leidinių – „Novaja Gazeta“ („Новая газета“).
Redakcijos atsisveikinimo pareiškimas prasideda dviem žodžiais: „Нас убили“ – „Mus nužudė“.
Lapkričio 9 d. žurnalistai, kaip jie rašo, paskutinį kartą užgesins šviesas redakcijoje Maskvoje, išjungs serverius ir paliks patalpas, kuriose dirbo beveik tris dešimtmečius. Redakcija tiesiai įvardija kaltininkus, ty Rusijos valdžią ir specialiąsias tarnybas.
Dirbdamas Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje, ne kartą bendravau su nepriklausomais Rusijos žurnalistais, tarp jų ir „Novaja Gazeta“ žmonėmis. 2021 m. balandį pats lankiausi šio laikraščio redakcijoje Maskvoje (Nuotraukoje E. Bajarūnas – dešinėje).
„Novaja Gazeta“, įkurta 1993 m. padedant Gorbačiovui, buvo ne šiaip opozicinis laikraštis. Tai buvo viena svarbiausių nepriklausomos tiriamosios žurnalistikos institucijų Rusijoje. Jos žurnalistai tyrė Kremliaus korupciją, karus Čečėnijoje, valdžios nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus, o vėliau kritikavo Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Už drąsą teko mokėti krauju. Šeši su leidiniu susiję žurnalistai buvo nužudyti, tarp jų – legendinė Anna Politkovskaja, 2006 m. nušauta Maskvoje. Ilgametis leidinio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas 2021 m. buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.
Noriu atskirai paminėti patį D. Muratovą. Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą jis, priešingai nei daugelis kolegų, nepasirinko emigracijos. Liko gyventi Rusijoje, nors puikiai suprato gresiančius pavojus. Ir toliau stengėsi padėti persekiojamiems žmonėms, Rusijos politiniams kaliniams, siekė Ukrainos karo belaisvių ir Rusijoje laikomų ukrainiečių civilių išlaisvinimo. Jis ne kartą viešai ragino vykdyti kalinių mainus, nepamiršti nei Rusijos kalėjimuose už antikarines pažiūras įkalintų žmonių, nei Ukrainos civilių Rusijos nelaisvėje.
Beje, 2022 m. Muratovas pardavė savo Nobelio premijos medalį už daugiau kaip 100 mln. dolerių, o gautos lėšos buvo skirtos padėti nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams.
Turiu ir vieną ypatingą prisiminimą. 2021 m., kai Lietuvos ambasada Maskvoje rengė Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos – minėjimą, pakvietėme ir D. Muratovą. Jis negalėjo dalyvauti, nes tądien buvo savo mamos gimtadienyje. Tačiau atsiuntė labai šiltą laišką, kurį noriu pacituoti (vertimas iš rusų kalbos):
„Mieli draugai, sveikinu Jus su nuostabia švente – Nepriklausomybės diena. Vilniaus įvykių metu buvau Jūsų šalyje ir padariau viską, ką galėjau, kad būtų nustatyti tikrieji perversmo dalyviai – vadinamasis Nacionalinio gelbėjimo komitetas. Dirbome vienoje komandoje su Boriso Jelcino atstovu Pavelu Voščanovu. Mus netgi buvo pristatę Jūsų šalies apdovanojimams… Sveikinu Jus, išlikite tokie pat išdidūs. Šią dieną būsiu pas mamą, švęsime jos gimtadienį. Tačiau mintimis būsiu su Jumis. Su nekintama ilgamete pagarba, Dmitrijus Muratovas, „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius.“
Man šis laiškas brangus ne tik dėl šiltų žodžių Lietuvai. Jis primena, kad 1991 m. sausį, kai Lietuva kovojo dėl savo laisvės, buvo ir rusų žurnalistų bei demokratų, kurie stovėjo mūsų pusėje, siekė atskleisti tiesą apie sovietų agresiją.
Su Muratovu kalbėjomės ir prieš pat karą. Po 2022 m. Rusijoje nepriklausoma žurnalistika buvo beveik visiškai sunaikinta. „Novaja Gazeta“ interneto svetainė užblokuota, leidybos licencija atimta, žurnalistai persekiojami. Šiemet leidinys paskelbtas „užsienio agentu“. O dabar iš redakcijos atimamos patalpos ir galimybė gauti skaitytojų finansinę paramą. Tiesa, iš Rusijos pasitraukę žurnalistai Latvijoje leidžia atskirą „Novaja Gazeta Europe“. Tačiau istorinė Maskvos redakcija nutraukia darbą. Tai dar vienas simbolinis Rusijos posovietinės istorijos puslapio užvertimas. To laikotarpio, kai buvo vilties, kad Rusija gali tapti laisva, demokratiška, savo kaimynus gerbiančia valstybe. Bet kartu tai priminimas, kad Rusija nėra vien Putinas, jo karas ir represinis režimas. Yra ir kita Rusija. Žmonės, kurie gynė tiesą, nepabūgo valdžios, nepritarė karui ir už tai sumokėjo labai didelę kainą.
„Novaja Gazeta“ buvo vienas ryškiausių tos kitos Rusijos simbolių. Todėl šiandien norisi ne tik liūdėti dėl dar vieno uždaryto nepriklausomo leidinio, bet ir padėkoti jo žurnalistams. Už jų drąsą, principingumą ir tai, kad net sunkiausiomis sąlygomis jie bandė išsaugoti tiesą.
(Ši E.Bajarūno publikacija paskelbta socialiniuose tinkluose)