Paskelbti galutiniai 2016-ųjų Lietuvos seimo rinkimų rezultatai. Nedaug trūko, kad 141 parlamentaro šeimoje būtų ir kaunietė žurnalistė Audronė Jankuvienė, kuriai vienmandatėje Centro – Žaliakalnio rinkiminėje apygardoje teko rungtis su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Garbrieliumi Landsbergiu. Nors palyginti nedideliu rinkėjų balsų skaičiumi, bet A.Jankuvienė nusileido jaunajam politikui, kuris dažnai pasirodydavo televizorių ekrane, kalbėdavo per radiją, davė interviu interneto portalams.
Deja, Audronė Jankuvienė neturėjo tokio rinkiminio ,,eterio“, gal dėl to, kad ji nepriklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kuri tik išspausdino lankstinukus ir pateikė porą priešrinkiminių leidinių, kurie supažindino su visais kauniečiais kandidatais. Be to, pasikeitus balsavimo apygardoms ir dėl platintojų neapdairumo, ne vienas agitacinis leidinys pasiekė ne tuos rinkėjus
Kolegos žurnalistai, dirbantys masinės informacijos priemonėse, bijodami, kad bus apkaltinti dėl kandidato reklamos, net neišdrįsdavo paminėti, kad Audronė Jankuvienė yra jų kolegė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Net ir miesto dienraštis, kuriame ji dirbo daugiau kaip 20 metų, apžvelgdamas pirmojo rinkimų etapo rezultatus, kuriuose A.Jankuvienė puikiai pasirodė, apie tai nutylėjo. Dar daugiau, politikos apžvalgininkui prognozuojant būsimus antrojo rinkimų etapo Centro – Žaliakalnio rezultatus ir pabrėžiant, kad G.Landsbergis – favoritas, o Audronė Jankuvienė yra niekam nežinoma, nesugebėjo politologą ir skaitytojus bent skliausteliuose pristatyti, kad tai buvusi ,,Kauno dienos“ žurnalistė, ,,Argumentų“ redaktorė A.Kanapickienė – Jankuvienė, dabar Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Viešųjų ryšių vadovė. Informacija – ne reklama, o viešumas, kurį ir turi skleisti žiniasklaida. Net ir ją liečiančius klausimus…
Buvusios kandidatės į šalies parlamentą A. Jankuvienės programoje buvo įrašytas ir jos siekis, kad Lietuvoje pasikeistų paramos žiniasklaidai politika, nes be orios žiniasklaidos neįmanoma demokratija. Gal praėjus ,,rinkiminiai karštligei“ mūsų miesto ir šalies redakcijos susidomės A.Jankuvienės iškeltomis problemomis (daugelis žiniasklaidos priemonių jau yra gavę šios žurnalistės išsamų straipsnį, bet ar jį išspausdino?). Juo labiau, kad kolegės siūlymai – konkreti pagalba merdintiems laikraščiams, gal net ,,užtvaras“ rajonų valdininkams, kurie patys nori leisti juos garsinančius laikraščius.
Pateikiame kelias Audronės Jankuvienės mintis, išsakytas mūsų svetainei.
,,Pastaraisiais metais nemažą visuomenės dalį žiniasklaidoje piktina primityvūs tekstai, neobjektyvi kritika, paviršutiniškas požiūris, banalios temos, bravūriškais juokeliais ir patyčiomis palydimos rimtos problemos.
Pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje buvo vienas aukščiausių tarp visų kitų institucijų ir beveik prilygo pasitikėjimui Bažnyčia. Kas atsitiko? Kodėl iš aukščiausio pasitikėjimo ir autoriteto šiandien liko trupiniai?
Ar tik leidėjus ir žurnalistus reikia dėl to kaltinti? Kad žiniasklaidos turinį vis labiau diktuoja užsakymai ir interesai? Kad reklama slypi tarp eilučių? Kad praktiškai išnyko profesionalūs žurnalistiniai tyrimai, rimta publicistika, solidūs analitiniai rašiniai? Kad prasto skonio „bulvaras“ reikalingas dėl „like“ paspaudimų, nes pagal juos šaukiamasi reklamdavių?
Kad laikraščių turinį vis labiau diktuoja pardavimų ir reklamos skyriai, o ne redaktoriai ir žurnalistai? Kad šie pirmiausia verčiami rašyti pagal reklamos užsakovų pageidavimus, o jei spės – gal ir ką nors rimtesnio…“
Audronė ne tik atskleidžia žiniasklaidos trūkumus, bet ir noro priežastis ir priemones, kurios padėtų Lietuvos žurnalistams. ,,Atvirai deklaruoju, kad viena iš mano siekiamybių, jei būčiau išrinkta, Seime – sukurti veiksmingą žiniasklaidos paramos politiką, kuri skatintų žiniasklaidos įvairovę, nepriklausomumą ir kuriamo turinio kokybę. Kokios paramos formos būtų priimtiniausios, kad ji nevirstų priklausomybe nuo valdžios, tai reikėtų spręsti kartu su žurnalistų ir leidėjų atstovais bei ekspertais“ – ir pateikia konkrečius pavyzdžius, kaip žiniasklaida rūpinasi ir jai padeda demokratinės Europos valstybės.
Nėra abejonės, kad principinga, sumani ir talentinga žurnalistė, net ir nepatekusi į Lietuvos seimą, tęs savo ,,žygį“ už dorą, o ne merdinčią žiniasklaidą. To ji galėtų siekti kartus su Lietuvos žurnalistų sąjungą, kurios Tarybos posėdyje pateikė savo tyrimus ir opių klausimų išsprendimo priemones. Gal tai LŽS narei padės įgyvendinti LVŽS, tapusi galinga jėga Lietuvoje?
Nenustebtume, jeigu mūsų žurnalistė Audronė Jankuvienė vieną dieną paliktų Kauną ir būtų paskirta atsakingoms pareigoms Vilniuje. Kiekvienai naujai šalies vadovybei reikia darbščių, dorų ir iniciatyvių darbuotojų. Gerai, kad įvykę rinkimai – pažadino naujiems siekiams. Žiniasklaida turi pastebėti naujas geras permainas ir atskleisti trūkumus, kurie vis dar neįgyvendinami.
Nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Jankuvienė
Nuotr. iš www.kaunozurnalistai.lt archyvo