Triaukštyje S.Daukanto gatvės nr.28 A pastate, kuriame nuo 1933 metų dirbo Lietuvos radijas (1959-ųjų iki 2002-ųjų įvairiais pavadinimais čia veikė Lietuvos radijo ir televizijos Kauno redakcija), 2016-ųjų birželio 10-ąją vėl susirinko būrys eterio žurnalistų, radijo klausytojų ir televizijos žiūrovų. Ne, redakcija neatkurta ir niekas to neplanuoja … Istorinis pastatas Lietuvos radijo 90-mečio proga tapo savotišku muziejumi.
Nuoširdaus Kauno miesto muziejaus (direktorė Rita Garbaravičienė) ir LRT (generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius) bendradarbiavimo dėka devyniasdešimtasis Kauno Radiofono gimtadienis buvusioje redakcijoje įamžintas unikalia paroda „ALIO, ALIO. Kalba Kaunas. Lietuva”.(Nuotraukoje: Ekspozicijos atidarymo liudininkai)
Istorinėje vietoje veikiančioje parodoje galima pamatyti su Radiofono istorija susijusias fotografijas ir dokumentus. Parodoje eksponuojama virš 40 iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus perimtų radijo aparatų, fone skamba autentiški tarpukario laikų radijo įrašai, o TV ekrane rodoma sovietinių laikų video medžiagą apie radiją.
Eksponatus pateikė Lietuvos valstybės centrinis archyvas, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Jonas Čepas, Tomas Kašinskas, Juozas Girdvainis. Kaunietis inžinierius Zenonas Langaitis suteikė daug vertingos informacijos apie radijo aparatus.
Paroda veiks visus metus, tad lankytojai turės daug progų aplankyti, apžiūrėti ir suvokti, kodėl tokia svarbi yra „milijonų ausimis“ vadinto radijo istorija“.
(Nuotraukoje: Parodoje yra didelė senų radijo imtuvų ekspozicija)
www.kaunomuziejus.lt rašoma:
,,Pirmaisiais metais Radiofono programa truko vos pusantros valandos, o vėliau vis ilgėjo. Programa buvo labai įvairi – žinios, orų prognozė, paskaitos įvairiomis temomis. Ypatingai didelę reikšmę užėmė muzika. Buvo transliuojama tiek plokštelių, tiek gyva muzika.
Radiofono studijoje koncertus atliko garsiausi to meto atlikėjai, turėjo savo orkestrą.
Radiofono diktoriai buvo to meto įžymybės. Petras Babickas, Irena Garmiūtė, Alfonsas Vabalas, Kazys Inčiūra, Irena Oškinaitė, Jonas Stonys buvo vadinami „radijo dėdėmis ir tetomis“, kurie kas dieną apsilankydavo beveik kiekvieno lietuvio namuose.
Radijo plėtra buvo gana sparti ir programos dar tarpukariu galėjo klausytis visa Lietuva. Už radijo imtuvus buvo netgi imamas abonentinis mokestis, todėl radijo istorija Lietuvoje turi ir „puslapį“ apie „radijo zuikius“, kurie nenorėjo mokėti šio mokesčio.
(Nuotraukoje: Ne viename stende – istorinės nuotraukos ir tekstai)
Sovietmečiu radijo programa ilgėjo, kartu atspindėjo tuometinę Lietuvos situaciją okupacijos laikotarpiu. 1991 m. sausį Lietuvos radijui ir televizijai teko nemenkas vaidmuo. Vilniaus redakciją užėmė Raudonoji armija, tad transliacijos be pertraukos vyko LRT Kauno redakcijoje.”
(Nuotraukoje: TV žurnalistas Juras Jankevičius (kairėje) su Lietuvos radijo įkūrėjo Alfonso Jurskio dukra Snieguole ir jos vyru Domu Akstinu parodos, skirtos Radiofono 90-mečiui atidaryme)
Paroda „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“ Adresas – S. Daukanto g. 28 a., LRT Kauno redakcija
Darbo laikas – I-V , 10-18 val.
Bilieto kaina – 1 eur, moksleiviams, studentams, senjorams – 0,50 eur.
Ekskursija su gidu – 6 eur.
Registracija ekskursijoms- 8670 37157 arba el.p. – [email protected]
Bilieto kaina – 1 eur, moksleiviams, studentams, senjorams – 0,50 eur.
Ekskursija su gidu – 6 eur.
Registracija ekskursijoms- 8670 37157 arba el.p. – [email protected]
Indrės Mikštaitės ir www.kaunozurnalistai.lt nuotraukose:
(Viršuje) Parodos atidarymas. Iš dešinės Kauno muziejaus direktorė Rita Garbaravičienė, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, Kauno vicemeras Vasilijus Popovas.
(Apačioje) Buvusioje Kauno LRT studijoje – ilgamečiai eterio žurnalistai Juozas Kundrotas (dešinėje) ir Vidas Mačiulis. Jie turi ką prisiminti: vienas daugel metų buvo radijo, kitas – televizijos skyrių vedėjai. Deja, miestas, kuriame prasidėjo Lietuvos radijo istorija, seniai neturi LRT Kauno redakcijos. Ar tikrai ji nereikalinga Lietuvai?
