Ne kiekvienam žmogui lemta sulaukti savo gyvenimo devyniasdešimtmečio, o jeigu ir ateina tokia diena, tai jubiliatas dažniausiai būna paliegęs, nelaimingas su tokia metų našta. Lietuvos radijas, 2016-ųjų birželio 12-ąją devyniasdešimtmetį pasitinka atjaunėjęs savo skaitmenine technika ir su naujais jaunais darbuotojais. Dėl to ir jubiliejui yra skirtos skambios dainos ir prasmingi prisiminimai apie tai, kokia sunki buvo Lietuvos radijo jaunystė jaunystė.
Šventiniame vakare Kauno ,,Žalgirio“ arenoje susirinks dabartiniai ir buvę eterio darbuotojai, kuriuos savo koncertu džiugins popukiarūs Lietuvos atlikėjai. Visa tai transliuos LRT televizija ir radijas.
Šiandien p
rimename pirmąjį Kauno radiofonijos gimtadienį…
1926 m. birželio 12 d. 19 valandą iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio, Kaunas. Lietuva”. Pirmą kartą radijas prakalbo lietuviškai.
Pranešėjas Petras Spaičys perskaitė sveikinamąjį žodį, kelias ELTA naujienas iš užsienio bei apie krašto vidaus gyvenimą.
Pirmaisiais metais Kauno radiofono laidos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų paskaitos, muzika. Vėliau atsirado teminės radijo valandėlės, gausėjo tiesioginių transliacijų, gimė radijo teatras. Pirmuoju tikru Lietuvos radijo balsu tapo žurnalistas Petras Babickas.
1941 m. birželio 22 d„ prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, Kauno radiofono darbuotojai nepaklausė besitraukiančių sovietinės valdžios vadovų įsakymo ir nesugadino aparatūros.
Kitos dienos rytą per Kauno radiją pranešus apie antisovietinio Birželio sukilimo pradžią buvo duotas ženklas sukilti visai Lietuvai. Trečią karo dieną į sukilėlių atkurtą nepriklausomos Lietuvos radijo stotį įsiveržė Vermachto kareiviai.
Kauno radijas savo veiklą atnaujino 1944 metais, tris kartus per dieną transliavo po 20 min. laidas miesto gyventojams. 1950 m. šios stoties funkcijas perėmė ką tik baigta statyti Sitkūnų radijo stotis.
Didelį vaidmenį Sitkūnų stotis atliko 1991-ųjų sausio 13-ąją. Kai valstybės perversmo organizatoriai užėmė Lietuvos radiją ir televiziją bei televizijos bokštą, po 40 sek. (3 val. 20 min.) pradėjo veikti Sitkūnų radijo stotis. Radijo signalas pirmiausia pasiekė Lenkiją, Latviją, Estiją ir Suomiją, vėliau palydovinis ryšys žinias ir vaizdus perdavė visam pasauliui.
Nuotraukose:
(viršuje) Kauno radijo stotis Vaižganto gatvėje 1926 06 12. Įdomu tai, kad nuotraukos autorius yra Kauno radijo įkūrėjęs inžinierius Alfonsas Jurskis. Tuomet dar nebuvo spalvotų nuotraukų, todėl nagingas inžinierius ir menininkas A.Jurskis teptuku juodai baltą vaizdą pavertė spalvotu
(apačioje) ,,Žalgirio” arena šventinę dieną. Fotomenininko Gintaro Česonio nuotrauka
