Lietuvos internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Aistės Žilinskienės pokalbis su kolegomis kauniečiais žurnalistais prasidėjo klausimu: „Ar būtina etika internete?“ Kažkas iš dalyvių atsakė: „Visur ir visada!“ Tokiam atsakymui niekas negalėtų nei paprieštarauti, nei ką tiksliau pridurti.
A.Žilinskienė priminė penkis principus, kuriais žurnalistas „visur ir visada“ turėtų vadovautis. Tai – tiesa, nepriklausomumas, objektyvumas, humaniškumas, atskaitomybė. Kolegė yra ir Visuomenės informavimo etikos komisijos narė, todėl pabrėžė, kad Etikos kodeksas žurnalistams yra tarsi jų darbo vertinimo kriterijus, o visuomenei saugiklis gauti patikimą, objektyvią informaciją. Etikos kodeksas, tarytum, atlieka „sarginio šuns“ funkciją vidinėje žurnalistikos pusėje.
Pasak prelegentės, sukūrus virtualią erdvę – internetą, žiniasklaidai iškilo ne tik tariama grėsmė išnykti, bet tuo pačiu atsirado būdai gerinti žurnalistinio turinio kokybę papildant interaktyvumo galimybe (kai vartotojų dalyvavimas komunikacijoje bei turinio kontrolėje, palaikomas grįžtamasis ryšys), hipertekstualumu ( darbe pateikiamos nuorodos į tekste atitinkančius kontekstus, jie suteikia publikacijai gylio bei platumo), daugialypiškumu (čia hipertekstas papildomas kitomis multimedijomis t.y. garsais, vaizdais,video), formato lankstumu, operatymu. Taikant šias internete galimas technikas kūrinys tampa įspūdingesnis, „gyvesnis“, patrauklesnis skaitytojui.
Pastebėjus medijų vartojimo įpročius, kurie yra: plaukimas paviršiumi (peržvelgimas antraščių, neskaitant turinio taip naršant po tinklalapius) ir nardymas (istorijos išsiaiškinimas nuodugniai, su įvairiais kontekstais, hitertekstais), todėl antraštės funkcija pasipildė užduotimi ne tik parašyti esmę, atitinkantį turinį, bet priversti vartotoją perskaityti daugiau nei antraštę ir „plaukti“ toliau. Šiuo atveju žurnalistai ,,skolinasi” TV anonsų ,,tikslą”. Skaitytoją sudomina, tačiau svarbiausią informaciją pateikia straipsnyje.
Pažeidimų pasitaiko, kai antraštė neatitinka turinio, joje juntama žeminanti, nepagrįsta retorika. Kolegė Aistė Žilinskienė pateikė konkrečių pavyzdžių, kai antraštės pažeidžia Visuomenės informavimo etikos kodeksą. Tai – V.Deksnio straipsnis „Kvailystes štampuoja kietakakčiai teisėjai“. Kadangi tai žeminanti retorika, o kaltinimai, išsiaiškinus, buvo nepagrįsti, šis straipsnis buvo pripažintas pažeidęs etikos kodeksą. Kitas pavyzdys – A.Užkalnio publikacija „Emigravai? Ir gerai, durniau“ Nors šis straipsnio pavadinimas sukelia dviprasmiškus jausmus, bet visa tai publikacijoje ma pagrindžia bei iliustruojama faktais.
Etikos kodekse yra svarbūs straipsniai skirti vien internetiniai žiniasklaidai. 17 straipsnis reikalauja: ,,Paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų. Ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir / ar papildytas.”
Kiti Etikos kodekso straipsniai skelbia kad reikia įspėti vartotoją apie žiaurius, neetiškus vaizdus, o apie savižudybes rašyti neskelbiant detalių. Aistė Žilinskienė akcentavo, kad žurnalistas privalo tikrinti šaltinio (būtina naudotis ne vienu, o kelių) patikimumą ir tinkamai juos nurodyti. Etikos kodekso 59 straipsnis skelbia: ,,Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai, reikšdami savo nuomonę viešojoje erdvėje, turi laikytis Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų.”
Deja, mūsų žiniasklaida vis dar pažeidžia VIEK reikalavimus. Privalome kiekvienas atskirai ir visi kartu ,,išgyvendinti” tą negerovę!
Publikacijos autorės Eirimės Lukoševičiūtės nuotraukose:
(viršuje) Lietuvos internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė, VIEK narė Aistė Žilinskienė
(apačioje) |Prienų ir Birštono krašto laikraščio ,,Naujasis Gėlupis” redaktorius Mantvydas Prekevičius (dešinėje) ir laikraščio ,,XXI amžius” bendradarbis, LŽS narys Benjaminas Žulus
