P A S I T E I S I N I M A S
Prigyvenau laikus, kada kiti jau miršta,
Net skaudžios ligos dar neužkankino.
Šešių žmonių jau netektys…
O giltinė – vis dalgio nemėgina!
Sakysit, šia tema juokaut negalima?
Aš nebijau satyros dilgėlių!
Tai Dievui ačiū – Jis mane įgalino
Visom jėgom darbuotis, kol galiu!
Jūs mokate skubėjimą prikišti,Neišbaigtumą didelių darbų?
Bet metai skuba ir atgal negrįžta,
Todėl, kol gyvas, aš visur skubu!
Skubu kūryboj rasti gaivų pradą,
Kuris praaugtų mano ilgaamžes
Klajones per tuštybių šaltą ledą –
Kas nieko neverta, iškart suglamžius,
Juk daug ką jau istorija nugrūdo
Į užmarštį, aš tai tikrai žinau,
Jei rasit manyje bent daigų grūdą,
Žinosiu – ne tuščiai aš gyvenu!
Lai sudūlės, ką aš tuščiai sukūriau –
Pagalbon rankos niekas neišties!
Istorija tik į kokybę žiūri –
Išlikti noriu gyvas po mirties!