Ką pamatė Kinijos žurnalistai Vilniaus ir Kauno redakcijose?

www.kaunozurnalistai.lt inf.

Kinai_didele.jpg



Septynioliktąją 2016 metų savaitę Lietuvos žurnalistų sąjunga gali įsirašyti bendradarbiavimo su Kinija pradžia. Dvi dienas mūsų šalyje viešėjo keturi didžiulės valstybės žurnalistai Zhu Shouchen (Kinijos redakcijų asociacijos vadovas), Wanng Yong, Chu Shaoyann, Chen Tao (nuotraukoje jie su LŽS valdybos nariais Dainiumi Radzevičium ir Vidu Mačiuliu).




Kinas_1_II.jpg

Savo žemiečius mikroautobusu po Lietuvą vežiojo Alytuje gyvenantis kinas Long Zerun (nuotraukoje), UAB ,,Seacas“ direktorius. 

Jau 16 metų L.Zerun darbuojasi su ,,European Tour“ Baltijos šalyse, todėl kalba ne tik lietuviškai, bet ir estiškai, latviškai. Pavydėtini kino Longo Zerun gabumai








Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus lydimi tolimi svečiai iš Azijos lankėsi LRT, portalo DELFI, žurnalo ,,Valstybė“, laikraščių ,,Tralų žemė“, ,,Voruta“, ,,Kauno diena“ , ,,Valstiečių laikraščio“ redakcijose. Svečius domino visi Lietuvos žiniasklaidos gyvenimo klausimai.



Kinai_2_II.jpgKinai su įdomumu fotografavosi sostinės ir Kauno senamiesčiuose, su juos sutikusiais ir bendravusiais žurnalistais. Ir vis klausdavo: ,,Ar lankėtės Kinijoje“? Išgirdę neigiamą atsakymą, kvietė būtinai atvykti. 

(Nuotraukoje susitikimas ,,Kauno dienos” redakcijoje)
Ką gali žinoti, gal ir žurnalistai ,,sugriaus kinų sieną“, nes tai jau padarė ne tik mūsų verslininkai, krepšininkai, bet ir valstybės vadovai. Juo labiau, kad kolegos kinai nustebo, kad apie jų šalį, kurioje patys nebuvo, lietuviai rašo pasinaudodami tik užsienio šalių atsiųsta medžiaga. 



– Mes planuojame susitikti su Lietuvos užsienio ir kultūros ministerijų atsakingais vadovais ir aptarti, kaip galėtume pradėti bendradarbiavimą su Kinijos žiniasklaida, – po svečių viešnagės internetinei svetainei www.kaunozurnalistai.lt sakė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius. – Šią Azijos šalį žurnalistai galėtų daugiau informuoti apie Lietuvą, jos maisto pramonę, atskleistų mūsų spaudos laisvės privalumus, o iš Kinijos, kur yra didelė rinka ir sparti technikos ir technologijos pažanga,  patys gautume aktualias ir išsamias žinias.




Kinai_4_II.jpgĮdomi kolegų kinų žurnalistų pateikta informacija. Šioje Azijos valstybėje yra net 2000 televizijų, kai laikraščių – 1000, o žurnalų – 8000. Visa jų žiniasklaida yra nuostolinga, todėl jeigu ne valstybės parama, ji žlugtų.

Svečiai, sužinoję, kiek Lietuvoje gyventojų ir kiek čia leidžiama laikraščių ir žurnalų, pasakė: ,,Jūsų tauta – daug skaitanti, o jeigu mažos redakcijos su nedideliu leidinių tiražu  dar ir išsilaiko, vadinasi moka dirbti ir užsidirbti“.







UAB ,,Diena media news“ direktorius, žurnalistas Tadas Širvinskas (nuotraukoje jis kartu su  Zhu Shouchen) svečiams ne tik išsamiai papasakojo apie ,,Kauno dieną“ ir ,,Klaipėdą“, bet ir pasidžiaugė, kad pirmąkart prenumerata 2016 metams ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo. Tačiau popieriniams laikraščiams ateina vis nauji išbandymai. Reklama – mažėja, spaudos leidimo įkainiai – didėja…





Kinai_didele__2.jpg


Svečių viešnagė proga galima prisiminti ir faktą, kad popieriaus išradėju buvo Cai Lunas iš Kinijos, 105 metais pirmasis pateikęs popieriaus gamybos aprašymą. Kinai popieriaus gaminimo būdą ilgai slėpė, todėl  tik 610 metais jį pradėjo gaminti  ir japonai. 


751 metais popieriaus gamybos būdą iš kinų belaisvių sužinojo arabai, o  iš jų tas ,,receptas” paplito Egipte, Šiaurės Afrikoje, apie XII amžiuje pasiekė Ispaniją, vėliau ir kitas Europos šalis.

Kas sugalvos, kaip išsaugoti popierinius laikraščius? Ar jų dar turėsime po 10 metų?